Penktadienį Vatikane prasidėjo tradiciniai Advento pamokslai. Tris Advento penktadienius
vyksta po valandą trunkantys maldos susitikimai, kuriem vadovauja Popiežiaus namų
pamokslininkas ir kuriuose dalyvauja popiežius ir jo artimiausi bendradarbiai bei
vadinamoji popiežiaus šeima – tai yra įvairias pareigas apaštaliniuose rūmuose einantys
kunigai ir pasauliečiai. Panašūs maldos susitikimai popiežiaus rūmuose vyksta ir Gavėnios
metu. Ir Gavėnios, ir Advento pamokslams jau nuo seno vadovauja Italijoje ir kitose
šalyse žinomas pamokslininkas, teologas, patristas kapucinų ordinui priklausantis
tėvas Raniero Cantalamessa. Kelios jo knygos išverstos ir į lietuvių kalbą. Tėvą Cantalamessa
Popiežiaus namų pamokslininku savo pontifikato pradžioje, 1980 metais, paskyrė popiežius
Jonas Paulius II. Popiežiaus namų pamokslininko pareigas tėvas Cantalamessa eis ir
prie dabartinio popiežiaus.
Pirmojo šių metų Advento pamokslo tema buvo tikėjimas
į Jėzų Kristų.
Tam tikrose kultūros ir masinės komunikacijos srityse Kristus
yra vienoje pirmųjų vietų, yra „superžvaigždė“ kaip skelbia vieno žinomo miuziklo
pavadinimas. Tačiau jei žvelgiame į žmonių tikėjimą, tai yra į tą vietą, kuri Kristui
turėtų priklausyti kiekvieno žmogaus gyvenime, matome, kad ten žmonės jo neįsileidžia,
kad jis iš ten išstumtas. Ką šiandien tiki Europos ar kitų žemynų žmonės, save vadinantys
„tikinčiaisiais“? Dažniausiai jie tiki kažkokią visagalę Esybę, tiki Kūrėją, tiki
pomirtinį gyvenimą, bet tai juk dar ne krikščionių tikėjimas. Šiame religingume Kristaus
nėra. Nes jei dabartinių žmonių tikėjimo centre būtų Kristus, tai galėtume tik atlaidžiai
šypsotis girdėdami visokias pranašystes apie tariamą Bažnyčios eros pabaigą, apie
dabartinės technologijų eros nesuderinamumą su tariamu Bažnyčios atsilikimu. Kristus
juk pasakė: Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.
Tad kaip skelbti
Kristų dabartiniam žmogui? Pasak tėvo Cantalamessa, dabartinio post – krikščioniško
pasaulio Evangelizavimą reikia pradėti nuo paprasto dviejų esminių dalykų skelbimo:
Kristus mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė dėl mūsų išteisinimo! Kristus yra Viešpats!
Mano asmeninio gyvenimo Viešpats!
Deja, dažnai šį svarbiausią ir kartu paprastą
skelbimą temdo ir slegia mūsų naudojimų skelbimo būtų sudėtingumas. Mes esame išmokyti
būti žmonių žvejais, bet rūpinamės tik sekmadienį į bažnyčią ateinančių žmonių kiekiu
ir dejuojame, kai matome, kad jų ateina vis mažiau. Tėvas Cantalamessa čia papasakojo
prieš kelias savaites nutikusį įvykį. Penkiolika tūkstančių žmonių Romoje susirinko
į susitikimą su vienu protestantų pamokslininku. Kai jų paklausiau: ko jie, katalikai,
čia susirinko?,- kalbėjo pamokslininkas,- jie atsakė, kad jie ieško to, ko savo parapijose
negauna, nori išgristi tai, ko savo parapijose neišgirsta.
Turime kelti sau
tą paprastą ir fundamentalų klausimą: kas man yra Jėzus Kristus? Turime stengtis,
kaip sakė popiežius Jonas Paulius II, plačiai atidaryti duris Kristui. Kai lankomės
kitų žmonių namuose, dažnai tenka matyti, kad šeimininkai įsileisdami svečią į namus,
kviečia jį į gražią menę, o netvarkingų kambarių duris greitai užvarsto. Su Kristumi
turime elgtis kitaip. Jis turi būti viso mūsų gyvenimo svečias. Prieš jį reikia atidaryti
ir tuos netvarkingus kambarius. Mūsų gyvenimas negali būti padalintas į tai, kur Kristų
įsileidžiame ir kur ne. Adventas tebūnie gerai išgyventas pasirengimo metas, kad tinkamai
priimtume per Kalėdas pas mus ateisiantį Kristų. (jm)