Italijos vyskupai nepritaria mišrioms katalikų ir musulmonų santuokoms.

Italijos vyskupų konferencija antradienį paskelbė dokumentą „Katalikų ir musulmonų santuokos Italijoje“. Jame apžvelgiamas skirtingas religijas išpažįstančių žmonių santuokų reiškinys ir įvairios kultūrinės, religinės ir juridinės jo implikacijos. Remdamiesi sielovadine patirtimi ir neretai pasitaikančiomis rimtomis problemomis, Italijos vyskupai katalikų ir musulmonų santuokoms nepritaria. Be įvarius sprendimus galinčio turėti kultūrų skirtumo, esama rimto nesuderinamumo religinėje plotmėje. Islamas ir katalikybė sutuoktiniams kelia labai aiškius reikalavimus dėl vaikų religinio auklėjimo ir šie reikalavimai yra nesuderinami. Be to, jei Italijos pilietė ar pilietis susituokęs su islamo išpažinėju apsigyveno jo šalyje, paaiškėja ir dideli skirtumai tarp santuoką reglamentuojančių juridinių normų. Ypač pastaraisiais atvejais yra pasitaikę rimtų problemų, o kartais net ir tikrų tragedijų. Italijos vyskupai supranta, kad skelbdami šias pastabas gali susilaukti prieštaringų vertinimų. Dėl to pabrėžiama, kad vyskupų intencija šiuo atveju buvo ne drausti sudarinėti mišrias katalikų ir musulmonų santuokas, bet įspėti apie objektyvius sunkumus, kurie šiais atvejais gali iškilti.

Mišrios katalikų ir musulmonų santuokos visų pirma yra imigracijos iš islamiškų šalių į Europą rezultatas. Įvarius migracijos reiškinio aspektus, ypač skirtingų religijų susidūrimą, katalikų Bažnyčia stebi ir nagrinėja jau palyginti ilgai. Jau prieš keletą metų Popiežiškoji migrantų ir keleivių sielovados taryba paskelbė instrukciją “Erga Migrantes Caritas Christi” (“Kristaus meilė migrantams”) apibendrinančią pastarąsias problemas. Dokumentas smerkia rasizmą ir ksenofobiją, primena krikščionių pareigą su meile priimti žmones, kuriuos įvairios negandos ir sunkumai verčia palikti gimtuosius kraštus ir ieškoti laimės svetur. Tačiau, kartu su raginimu į atvirumą ir solidarumą, primenami ir kai kurie nesusipratimai bei sunkumai, galintys kilti deramai neįvertinus religinio skirtingumo. Dokumente atvirai kalbama apie krikščionims nepriimtiną kai kurių religijų aplinkoje galiojantį požiūrį į žmogaus teises, į religijos ir valdžios atskyrimą, į sutuoktinių teises ir pareigas. (jm)