Popiežiaus bendroji audiencija

Trečiadienio rytą vykusioje popiežiaus Benedikto XVI bendrojoje audiencijoje dalyvavo 23 tūkstančiai žmonių. Jiems skaitytoje katechezėje apie Mišparų psalmes, šį kartą Šv. Tėvas komentavo 136 psalmę, kalbančią apie Izraelio tautos Babilonijos tremtiems laikus.

Prie Babilonijos upių – ten mes sėdėjome verkdami, Ziono kalną atsiminę. Ant to krašto tuopų pakabinome savo arfas, nes mus į nelaisvę išvariusieji ten liepė mums giedoti, mūsų engėjai vertė mus džiūgauti, sakydami: „Pagiedokite mums Ziono giesmių!“ Kaipgi galime mes giedoti Viešpaties giesmę svetimoje žemėje? Jeruzale, jeigu tave užmirščiau, tenuvysta mano dešinė! Teprilimpa man liežuvis prie gomurio, jei apie tave negalvočiau, jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!

Šis tekstas kalba apie tragediją, kurią žydų tauta iškentėjo po Jeruzalės sugriovimo 586 metais prieš Kristų, kuomet buvo ištremta į Babiloniją. Tai tautinė skausmo giesmė, kupina ilgesio prarastai tėvynei. Ši malda Viešpačiui, kad išvaduotų savo ištikimuosius iš vergijos, tam tikra prasme atspindi ir mūsų jausmus, mūsų viltį ir laukimą, šiuo ką tik prasidėjusiu Advento metu.

Pirmoji psalmės dalis kalba apie tremties šalį, apie upes ir kanalus, drėkinusius Babilonijos lygumas, kur žydų tauta buvo prievarta apgyvendinta. Tai tarsi simbolinė užuomina apie baisią tragediją, kurią bus lemta žydų tautai išgyventi ką tik pasibaigusiame dvidešimtajame amžiuje. Žydų tautos išgyventą tragediją prisimename kaip neišdildomą gėdos dėmę žmonijos istorijoje.

Antroji šiandien girdėtos psalmės dalis su ilgesiu kalba apie prarastą, bet tremtinių širdyse gyvą Jeruzalės miestą. Tauta negali giedoti Siono giesmių, nes Viešpatį šlovinančios giesmės tai ne folklorinės dainos. Tauta nesugeba prievarta džiaugtis. Kol nėra laisvės, džiaugsmo giesmės į dangų nekyla.

Šventasis Augustinas visai kitame kontekste komentuodamas šią psalmę, Babilone ir Jeruzalėjee mato žemiškąjį ir dangiškąjį miestą. Žemiškame mieste, Babilone, žmogus gyvena kaip tremtinys, žinodamas, kad jo tikroji tėvynė yra dangiška Jeruzalė. Visos pastangos, jei jos skirtos tik Babilono gerovei, yra bergždžios. O jei žmogus nebus išdidus, jei gyvenas sąžiningai ir dorai, Dievas neleis, kad jis žūtų Babilone, nes Dievo jam skirta būti Jeruzalės piliečiu. (jm)