Katalikiško auklėjimo kongregacija paskelbė „Instrukciją apie asmenų su homoseksualiomis tendencijomis pašaukimo vertinimo kriterijus priimant į seminarijas ir vienuolines kongregacijas“

Lapkričio 29-ąją, antradienį, Katalikiško auklėjimo kongregacija paskelbė ilgai lauktą ir daug dėmesio spaudoje susilaukusią „Instrukciją apie asmenų su homoseksualiomis tendencijomis pašaukimo vertinimo kriterijus priimant į seminarijas ir vienuolines kongregacijas“. Nors dokumentas, kurį toliau vadinsime tiesiog „Instrukcija“, paskelbtas tik dabar, galutinė jo redakcija buvo pasirašyta, su popiežiaus Benedikto XVI sutikimu, dar lapkričio 4-ąją, kurią yra minimas šventasis Boromiejus, seminarijų globėjas.

Trumpai apžvelgsime „Instrukcijos“ turinį. Joje rašoma, kad pagal Bažnyčios Tradiciją kunigas sakramentiškai atstovauja patį Kristų, Bažnyčios Galvą, Ganytoją ir Sutuoktinį. Tad kandidatas į kunigus tam, kad galėtų atlikti tokią tarnystę, turi būti emociškai subrendęs. Jame turi išsivystyti dvasinės tėvystės jausmas jam patikėtos bendruomenės atžvilgiu. Toliau „Instrukcija“ primena Katalikų Bažnyčios Katekizme randamą skyrimą tarp homoseksualių aktų ir homoseksualių polinkių. Homoseksualūs aktai tiek Šventajame Rašte, tiek Bažnyčios Tradicijoje visada buvo laikomi sunkiomis nuodėmėmis, priešingomis natūraliajam įstatymui. Homoseksualios tendencijos, tuo tarpu, nors irgi parodo objektyvią netvarką, nėra pačios savaime nuodėmės, todėl jas turintys žmonės negali būti smerkiami ar diskriminuojami. Jie yra išbandymo būklėje ir yra pašaukti vykdyt Dievo valią dalyvaujant Kryžiaus aukoje. Šitokio mokymo šviesoje Bažnyčia negali priimti kandidatais į kunigus tuos, kurie praktikuoja homoseksualumą, kurie turi giliai įsišaknijusias homoseksualias tendencijas ir kurie remia vadinamąją „gėjų kultūrą“. „Instrukcija“ pabrėžia, kad Bažnyčiai priklauso nustatyti kriterijus ir įvertinti pagal juos kandidato į kunigus tinkamumą. Vien paties kandidato noro tapti kunigu neužtenka, nes kunigystė yra tarnystė gaunama Bažnyčioje ir skirta Bažnyčiai. Konkrečiai įvertinti kandidato tinkamumą, brandumą ir pašaukimą turi vyskupas, vienuolijos vyresnysis, seminarijos rektorius, dvasios tėvas ar kitas atsakingas asmuo. Bet galiausiai pats kandidatas yra atsakingas už savo formaciją, tad elgtųsi negarbingai slėpdamas savo homoseksualumą ir taip prieštaraudamas Bažnyčiai, kuriai tarnauti ruošiasi.

Kardinolas Zenon Grocholewski, kuris yra Katalikiško auklėjimo kongregacijos vadovas, komentuodamas dokumentą sakė, kad jis anaiptol nėra revoliucinis, bet tiesiog dar karta primena Bažnyčios nuostatą aktualiu ir nuolatos diskutuojamu klausimu. Jis patikslino, jog giliai įsišaknijusį homoseksualumą reikia skirti nuo pereinamajame jaunuolio brandos periode pasitaikančio susidomėjimo ar nuo atsitiktinių homoseksualinių patirčių, patirtų pavyzdžiui apsvaigimo būsenoje. Bet kokiu atveju kandidatas turi pasiekti tinkamą seksualinę brandą bent trejetą metų prieš diakono šventimus. Kardinolas Grocholewski taipogi paneigė interpretaciją, jog „Instrukcija“ diskriminuoja homoseksualius asmenis. Jis dar kartą priminė, kad Bažnyčia turi teisę spęsti apie kandidatų tinkamumą, o patirtis rodo, jog asmenys su giliai įsišaknijusiu homoseksualumu ir nepajėgiantys laikytis skaistybės sukelia daug sunkumų Bažnyčiai. (rk)