Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos XI-ji plenarinė sesija

Lapkričio 18-22 dienomis Vatikane vyksta Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos XI-oji plenarinė sesija. Šių metų tema yra „Žmogaus asmens konceptualizavimas socialiniuose moksluose“. Sesijoje dalyvauja dauguma iš 33 akademijos narių iš viso pasaulio ir įvairių sričių, vienaip ar kitaip susijusių su nagrinėjama problema, ekspertai. Tokios metodologinės temos pasirinkimą lėmė dvi priežastys. Pirma, metodo ir metodologijos klausimai jau daugelį metų yra viena iš pagrindinių socialinių mokslų problemų, tad ir Popiežiškoji socialinių mokslų akademija privalėjo suformuluoti savąją poziciją. Antra, jau ilgą laiką didėjo poreikis ištirti ir geriau suvokti, kiek įvairių socialinių mokslų pateikiamos išvados atitinka krikščioniškąją antropologiją ir Bažnyčios socialinės doktrinos pabrėžiamą žmogaus asmens centriškumą. Kadangi aptariama tema netelpa vien socialinių mokslų rėmuose, sesijoje pranešimus skaitė ir keletas filosofų, tarp jų ir dabartinis Italijos kultūros ministras Rocco Buttiglione.

Daug dėmesio skirta klausimui kaip žmogus yra konceptualizuotas jurisprudencijoje ir politiniuose moksluose. Akademiko Paul Kirchhof pranešime nagrinėjama žmogaus orumo idėja modernių valstybių konstitucijose. Akademikas teigė, kad ši idėja iš esmės įtakojo visą modernių valstybių konstitucijų ir jose apibrėžiamų žmogaus teisių architektūrą, tačiau šiuo metu galima konstatuoti tam tikrą žmogaus orumo doktrinos krizę dėl vertybių konflikto. Akademijos prezidentė Mary Ann Glendon analizavo amerikiečių jurisprudencijoje aptinkamą asmens sąvoką. Pasak jos amerikiečių dėmesio centre yra laisvė, todėl jų asmens sąvoka yra labiau individualistinė, nei kad romėnų-germanų tradicijoje. Dar du pranešimai savo ruožtu analizavo Europos Sąjungos teisės formavimąsi ir žmogaus asmens sąvoką budizme bei islame.

Keletas kitų pranešimų buvo skirta žmogaus konceptualizacijai sociologijoje ir psichologijoje. Čia nagrinėjama kaip žmogus apibrėžiamas remiantis motyvų ir veiksmų psichologija, sociologijos mokslo išvystytomis struktūros ir rolės teorijomis. Galiausiai keli mokslininkai pristatė kokia asmens sąvoka vyrauja įvairiose ekonomikos disciplinose ir kaip nuo jos priklauso įvairios ekonominės politikos.

Pirmadienį Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos XI sesijoje apsilankė popiežius Benediktas XVI, kuris pasveikino sesijos dalyvius ir pasakė kalbą. Susitikime, kartu su Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos nariais, dalyvavo taip pat ir kitos institucijos – Popiežiškosios mokslų akademijos, užsiimančios tiksliaisiais ir gamtos mokslais, nariai.

Visų pirma Šventasis Tėvas pasidžiaugė, jog rimtai nagrinėjama tokia tema, kuri, priminsime, nuolatos pasirodo jo paties pareiškimuose, kaip asmens sąvoka. Popiežius priminė, jog asmens tema nuolatos buvo ir yra krikščioniškos minties tradicijos centre. Šventojo Tėvo įsitikinimu, tinkamai suformuluota asmens sąvoka galėtų tapti atsakymu į daugybę šiuolaikinę visuomenę kamuojančių klausimų ir problemų. Ir priešingai, jos iškraipymas, kurios nors asmens – fizinės, psichologinės, socialinės, dvasinės – dimensijos netinkamas suvokimas ar ignoravimas, gali išprovokuoti eilę neigiamų pasekmių. Gana prisiminti tragiškus XX-ojo amžiaus ideologijų, kuriose asmens sąvokai neatsirado vietos, padarinius. Galiausiai Šventasis Tėvas priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II nuopelnus tiek vystant pačią asmens sąvoką, tiek remiant Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos veiklą, o per tai – tikėjimo, mokslo ir kultūros dialogą.

Popiežiškoji socialinių mokslų akademija buvo įsteigta 1994 metais popiežiaus Jono Pauliaus II valia. Ji užsibrėžė nuolatos tirti 4 pagrindines temas: žmogaus darbą, demokratiją, globalizaciją ir solidarumą tarp žmonių kartų. Studijų ir konferencijų metu suformuluotos išvados vėliau tampa svarbiu Bažnyčios Magisteriumo socialiniais klausimais atspirties tašku. (rk)