Iškilmingas Popiežiškųjų akademijų posėdis

Šios savaitės antradienį Vatikane vyko kartą per metus rengiamas septynių Popiežiškųjų akademijų iškilmingas viešas posėdis. Šios septynios akademijos vienija teologijos, mariologijos ir kitų bažnytinių mokslo šakų bei su krikščionybe susijusių humanistinių mokslų specialistus. Pati seniausia iš šių septynių akademijų – Meno ir literatūros akademija – buvo įkurta 1542 metais. 1695 metais buvo įkurta Teologijos akademija. 1810 metais – Romos archeologijos akademija. 1835 metais – Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos akademija. 1879 metais – hagiografiją ir tikėjimo liudytojų palikimą studijuojanti akademija vadinama lotynišku vardu “Cultorum Martyrum”. Tai pačiais 1879 metais taip pat buvo įkurta Šv. Tomo Akviniečio akademija. Galiausiai, pati jauniausia iš septynių – 1946 metais įkurta Tarptautinė mariologijos akademija.

Šiemetinio iškilmingo posėdžio tema: „Kristus, Dievo Sūnus, tobulas žmogus, tikro humanizmo matas“. Šia proga popiežius Benediktas XVI parašė laišką Popiežiškųjų akademijų koordinavimo komiteto pirmininkui kardinolui Paul‘iui Poupard’ui.

Šiuolaikinę kultūrą persmelkęs individualizmas ir reliatyvizmas bando įtikinti žmogų, kad tik jis pats ir niekas kitas yra svarbiausias jo gyvenimo matas ir tikslas,- rašo popiežius. Egoistinė gerovė šitaip tampa svarbiausiu visų pasirinkimų ir visos realybės vertinimo kriterijumi. Žmogus vis labiau užsidaro savyje, savo poreikių mikrokosmose, kuriame nebelieka vietos didiems idealams, transcenedcijai, Dievui. Tik sugebantis iš savo ankšto egoizmo išsiveržti žmogus gali blaiviu žvilgsniu žvelgti į save patį, į kitus žmones ir į jį supantį pasaulį. Kai kurios dabartinės kultūrinės tendencijos verčia žmogų nebręsti, dvasiškai nesivystyti, visą gyvenimą nugyventi paauglystės būsenoje. Dievo žodis mus verčia siekti brandos, rašo popiežius primindamas šv. Pauliaus raginimą, nebūti pagonimis, kurie mėgaujasi savo pačių išmintimi, nebūti vaikais, kurie lengvai pasiduoda visoms ideologijoms, bet siekti brandos Kristuje. Dievas tam siuntė į pasaulį savo Sūnų, kad jis atkurtų pasaulyje nuodėmės pažeistą žmoniškumą. Jis yra tikro buvimo žmogumi idealas, kurio siekti galime ir privalome, pasikliaudami ne vien savo jėgomis, bet taip pat Dievo malonės pagalba. (jm)