Trečiadienio bendroji ir kitos Popiežiaus audiencijos
 

Trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI susirinkusiems maldininkams toliau komentavo 135 psalmę, skaitomą valandų liturgijos ciklo ketvirtosios savaitės pirmadienio mišparuose. Šios psalmės, kuri yra Viešpaties šlovinimo himnas, - pradėdamas katechezę sakė popiežius, - tekstas skiria dvi skirtingas tematikas: iš vienos pusės, tai Viešpaties darbų erdvėje pašlovinimas, o iš kitos pusės – Viešpaties darbų istorijoje. Pirmoji psalmės dalis, kurioje šlovinami Dievo kūrybos darbai, buvo praėjusiojo trečiadienio katechezės centre. Kūrinija žadina nuostabos jausmą, o Dievas žmogui atsiskleidžia kaip Kūrėjas. Šio trečiadienio katechezėje nagrinėjama antroji 135-sios psalmės dalis, kuri kalba apie Dievo darbus istorijos eigoje. Šitoje perspektyvoje Dievas žmogui atsiskleidžia ne tik kaip Kūrėjas, bet ir kaip Išgelbėtojas, o Dievo Tautos istorija tampa išgelbėjimo istorija.


Šios istorijos kertinis įvykis buvo išgelbėjimas iš Egipto vergovės. Prisiminkime Psalmininko padėkos ir pašlovinimo žodžius:


Tam, kuris nugalėjo Egiptą per jo pirmagimius, nes jo ištikima meilė amžina, ir išvedė Izraelį iš jų žemės, nes jo ištikima meilė amžina, stipria ranka ir galingu petim, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris perskyrė Nendrių jūrą, nes jo ištikima meilė amžina, ir pervedė per ją Izraelį, nes jo ištikima meilė amžina, bet paskandino faraoną ir jo kariuomenę Nendrių jūroje, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris vedė savo tautą per dykumą, nes jo ištikima meilė amžina.




Įžymusis perėjimas dugnu per Raudonąja jūrą, viena vertus, yra Izraelio tautos tapimo laisva momentas, o kita vertus, pašaukimas vykdyti Dievo skirtą misiją ir šlovingos kelionės pabaigos pažadas – pažadėtosios žemės pasiekimas. Krikščioniškoje perspektyvoje šis įvykis simbolizuoja būsimą visapusišką išvadavimą iš blogio ir krikšto malonę. Taigi, perėjimas per jūrą ir vėliau per dykumą ženklina kelionę nuo blogio ir priespaudos būklės iki laisvės ir pažadėtosios žemės.


Šlovinimas kalba ne tik apie žemiškus dalykus, bet nori išaukštinti Dievo dovaną, - tęsė Šventasis Tėvas. Dėka šios dovanos tauta tampa laisva. Dovanos motyvas yra Viešpaties „hesed“ – šiuo daugiareikšmiu hebrajišku žodžiu nusakoma ne tik Dievo sandora su savo tauta, Dievo palankumas savo išrinktiesiems, Jo ištikimybė ir meilė, bet ir asmeninis Dievo ryšys su žmonėmis ir Jo nuolatinis dėmesys jiems.


135-joje psalmėje persidengia dvi dieviškojo Apreiškimo dimensijos – kosminė ir istorinė, - apibendrindamas sakė popiežius. Viena vertus Viešpats yra Kūrėjas, be galo pranokstantis savo kūrinius, o kita vertus Dievas yra arti savo kūrinių, apsireikšdamas istorijos eigoje. Krikščionims šis Dievo artumas pasiekia viršūnę Kristaus įsikūnijimu. Pasak Bažnyčios Tėvų įsikūnijimas yra didžiausias Dievo, davusio savo Sūnų tam, kad žmonija būtų išgelbėta ir prikelta, meilės ženklas ir žmonijos išgelbėjimo istorijos įvykis.


Popiežiaus namų prefektūra pranešė, kad trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo maldininkai iš Lenkijos, Ukrainos, Čekijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos, Taičio, Ispanijos, Meksikos, Čilės, Brazilijos, Vokietijos, Austrijos, Pietų Afrikos respublikos ir, žinoma, Italijos.


*



Trečiadienio rytą po bendrosios audiencijos, į kurią susirinko per 22 tūkstančius maldininkų ir turistų, Benediktas XVI atskirai ir privačiai susitiko su keliomis dešimtimis Romoje šiomis dienomis viešinčių vyskupų. Tačiau dar prieš šias vyskupams ir prelatams skirtas audiencijas, trečiadienio rytais, po bendrosios audiencijos, Šv. Tėvas taip pat susitinka su kai kuriais Šv. Sosto Apaštališkaisiais nuncijais. Šį trečiadienį su Šv. Tėvu pasimatė trys Apaštališkieji nuncijai, atstovas Maltoje ir Libijoje bei atstovai Slovakijoje ir Kroatijoje.


*


Taip pat trečiadienį buvo pranešta apie naujo Popiežiaus atstovo Paragvajuje paskyrimą. Naujuoju Apaštališkuoju Nuncijumi Paragvajuje Benediktas XVI paskyrė arkivyskupą Orlando Antonini, kuris ligi šiol buvo Šv. Sosto atstovas Zambijoje ir Malavyje. (sk)