Chaldėjų Bažnyčios vyskupai iš Irako ir diasporos Romoje dalyvauja nepaprastame chaldėjų
Bažnyčios sinode. Sinodo asamblėjoje dalyvauja 18 vyskupų. Asamblėjos darbotvarkėje
dvi pagrindinės temos: krikščionių padėtis Irake ir liturginė reforma. Asamblėjos
darbai vyksta už uždarų durų. Ateinantį šeštadienį chaldėjų apeigų katalikų vyskupus
audiencijoje priims Popiežius Benediktas XVI, o sekmadienį chaldėjų ganytojai dalyvaus
šv. Petro bazilikoje vyksiančioje trijų naujų palaimintųjų skelbimo ceremonijoje.
Chaldėjų Bažnyčią sudaro maždaug 700 tūkstančių katalikų, iš kurių per pusė milijono
gyvena Irake, o kiti 150 tūkstančių kitur pasaulyje. Irako chaldėjai katalikai sudaro
70 procentų visų Irako krikščionių. Chaldėjų patriarchato sostas yra Bagdade, kur
gyvena skaitlingiausia chaldėjų bendruomenė, kurią sudaro per 350 tūkstančių tikinčiųjų.
Dabartinis Chaldėjų patriarchas, turintis Babilonijos patriarcho titulą, yra Emmanuel-Karim
III Delly. Diasporos chaldėjai katalikai yra įsikūrę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje
ir Okeanijoje. Chaldėjų liturgijoje naudojama aramėjų kalba yra oficiali apeigų kalba,
tačiau kadangi tikintieji kalba arabiškai, mišiose naudojamos tiek aramėjų, tiek arabų
kalbos.
Chaldėjų liturginės kalbos problema tapo itin aktuali pastaraisiais laikais, Irake
pradėjus steigtis naujoms krikščioniškoms konfesijoms. Chaldėjų santykiai Irake su
naujomis evangelinėmis konfesijomis praeityje būdavo geri. Tačiau santykiai pablogėjo
po paskutiniojo karo. Pasak Patriarcho Delly, po karo atvykusiems naujiesiems evangelikams
labiau rūpi rinkti pinigus negu skelbti Evangeliją. Tačiau nemažiau problemiškas yra
evangelikų prozelitizmas. Pasak Kirkuko chaldėjų vyskupo Louis Sako, Kirkuke veikia
dvi ar trys, o Bagdade 16 naujų metodistų ir presbiterionų bendruomenių, atvykusių
su amerikiečiais kariais. Šių konfesijų atstovai vilioja tikinčiuosius ne tik pinigais
ir pažadais emigruoti, bet taip pat naujomis liturginėmis tradicijomis, nes pavyzdžiui
šios konfesijos celebruoja arabų tarmėmis. Tuo tarpu chaldėjų Bažnyčia ligi šiol neturėjo
galimybės aptarti savo apeigų liturginės reformos klausimų.
Chaldėjai katalikai apskritai jaučiasi atskirti nuo pasaulio ir daugelis jų ieško
saugesnio gyvenimo svetur. Tačiau dabar Irako chaldėjų katalikams iššūkiu tapo Irako
krikščionybės padėtis patvirtinus naująją šalies konstituciją, kuri nepripažįsta atsivertimų
iš islamo ir per daug miglotai suvienija chaldėjus su sirų apeigų katalikais. Mūsų
Bažnyčia Irake, - pažymėjo Kirkuko vyskupas,- neturi ateities vizijos nei dėl krašto
politinės ateities, nei dėl pastoracijos. Viskas improvizuota. Būtent todėl buvo nuspręsta
ilgiau nedelsiant Romoje surengti jau antrąją šiemet Chaldėjų Bažnyčios sinodo asamblėją,
kuri galėtų sustiprinti chaldėjų katalikų Bažnyčios ryžtą kalbėti drąsiau ir reikalauti
daugiau teisių. Nepaprastos Chaldėjų Bažnyčios sinodo asamblėjos darbai tęsis iki
kito pirmadienio.
Kaip minėta, chaldėjų ganytojai šį sekmadienį dalyvaus šv. Petro bazilikoje vyksiančioje
trijų naujų palaimintųjų skelbimo ceremonijoje. Palaimintaisiais bus paskelbti Dievo
tarnai kun. Charles de Foucauld ir vienuolinių kongregacijų steigėjos ses. Maria Pia
Mastena ir ses. Maria Crocifissa Curcio. Beatifikacijos apeigoms vadovaus Šventųjų
skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Jose Saraiva Martins. Ceremonijos pabaigoje
Palaimintųjų relikvijas pagerbs pop. Benediktas XVI. (sk)