Jau nuo spalio 27 dienos Prancūzijoje tęsiasi neramumai ir riaušės, kurie prasidėjo
viename skurdžiame Paryžiaus kvartale, bet vėliau išplito į kitus sostinės rajonus
ir kitų miestų priemiesčius. Neramumai Paryžiuje prasidėjo tragiškai nuo elektros
srovės žuvus dviems jaunuoliams, kurie, manydami esą persekiojami policijos, bandė
slėptis elektros transformatorinėje. Tada šimtai jaunuolių, dažniausiai emigrantų
palikuonys, pradėjo riaušes, kurios paplito po visą šalį ir tęsiasi jau beveik dvi
savaites. Buvo padegta tūkstančiai automobilių, suniokota daug įstaigų, parduotuvių
ir mokyklų, o antradienio ryte užregistruotas pirmas mirties atvejis – nuo sumušimų
mirė 61 metų prancūzas, saugojęs savo automobilį. Riaušės pasiekė tokį mastą, jog
išprovokavo tikrą krizę Prancūzijoje ir privertė sunerimti kaimynines šalis – Berlyne
ir Briuselyje taip pat padegti keli automobiliai. Policija suėmė šimtus žmonių, nuo
trečiadienio vidurnakčio dvylikai parų Paryžiaus priemiesčiuose įvedama komendanto
valanda, o žiniasklaidoje pasigirsta tokių situacijos apibūdinimų, kaip „pilietinis
karas“.
Bordeaux arkivyskupas Jean – Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos
pirmininkas, paskelbė deklaraciją, kurioje išreiškė šiuo metu į plenarinę asamblėją
Lurde susirinkusių Prancūzijos vyskupų susirūpinimą dėl įtemtos ir prievartos kupinos
situacijos šalies miestuose, dėl sklindančios baimės, dėl socialinio, etninio ir religinio
susiskaldymo skatinimo.
Arkivyskupas Ricard priminė, jog būtina klausti apie
tokios padėties priežastis, pažymėdamas, jog nesena urbanizacija, didelė bedarbystė,
šeimyninio gyvenimo krizė yra tie faktoriai, kurie neturėtų būti užmiršti. Prancūzijos
vyskupų konferencijos pirmininkas taip pat perdavė vyskupų įsitikinimą, kad valstybės
reakcija į riaušes tik represijomis ir bauginimu nebūtų labiausiai tinkanti. Greičiau
derėtų stengtis sukurti solidarumo ryšius tarp įvairių socialinių, etninių ir religinių
grupių, bendradarbiaujant įvairioms institucijoms, formacijos grupėms bei švietimo
įstaigoms. Apie pavojų socialinei taikai tarp įvairių visuomenės grupių kalbėjo
ir vieno iš Paryžiaus kvartalo, kuriame vyksta neramumai, vyskupas Olivier de Beranger.
Daugelis
neramumų priežastis taip pat įžvelgia nepakankamoje socialinėje integracijoje, emigrantų
diskriminacijoje, gyvenimo šansų nelygybėje. Ir nors riaušininkų išpuoliai nukreipti
prieš Prancūzijos valstybę simbolizuojančias įstaigas ir pareigūnus, tačiau kai kurie
komentatoriai įvykiams suteikia religinį atspalvį, mat dauguma sukilusių priemiesčių
gyventojų yra musulmonai. Kol kas pasitaikė tik keletas atsitiktinių epizodų, per
kuriuos buvo nežymiai apgadintos dvi bažnyčios ir viena sinagoga. Tuo tarpu viena
iš didžiausių musulmoniškų Prancūzijos organizacijų išleido fatvą, religinį įsaką,
kuriame, remiantis Koranu ir pranašo Mahometo mokymu pasmerkia ir draudžia prievartą
bei turto niokojimą. (rk)