Sekmadienio vidudienio malda

Šio sekmadienio popiežiaus Benedikto XVI vidurdienio malda daugiausia buvo skirta II Vatikano Ekumeninio Susirinkimo dokumentų paminėjimui. Šventasis Tėvas prisiminė, kad prieš 40 metų kaip tik vyko septintoji Susirinkimo sesija. Viena po kitos sekė dar keturios sesijos, o paskutiniosios metu, 1965 metų gruodžio 8 dieną, II Vatikano Susirinkimas buvo uždarytas. Šioje paskutinėje fazėje buvo patvirtinti dauguma Susirinkimo, prasidėjusio prieš tris metus, dokumentų. Benediktas XVI pažymėjo, kad nors vieni dokumentai yra labiau žinomi bei cituojami, o kiti mažiau, bet reikia prisiminti visus. Nė vienas iš tų dokumentų neprarado vertės, o kai kurių aktualumas netgi padidėjo. Norėčiau, sakė popiežius, šiandien paminėti penkis dokumentus, kuriuos Dievo Tarnas popiežius Paulius VI ir Susirinkimo Tėvai pasirašė 1965 spalio 28 dieną. Tai Dekretas dėl vyskupų pastoracinių pareigų BažnyčiojeChristus Dominus , D ekretas dėl vienuoliškojo gyvenimo tinkamo atnaujinimo Perfectae caritatis , Dekretas dėl kunigų ugdymoOptatam totius , Krikščioniškojo auklėjimo deklaracijaGravissimum educationis ir galiausiai Bažnyčios santykių su nekrikščioniškomis religijomis deklaracijaNostra aetate .

Šventasis Tėvas priminė, kad kunigų formacijos, pašvęstojo gyvenimo, vyskupų tarnystės temos buvo nagrinėjamos trejuose eilinių vyskupų Sinodo asamblėjose, atitinkamai 1990, 1995 ir 2001 metais. Jų metu išplėtotas ir pagilintas II Vatikano Susirinkimo Mokymas tapo Dievo Tarno popiežiaus Jono Pauliaus II posinodinių apaštalinių paraginimų apie kunigų ugdymo šiuolaikiniame pasaulyje „Pastores dabo vobis“, apie pašvęstąjį gyvenimą ir jo misiją Bažnyčioje bei pasaulyje „Vita consecrata“, apie vyskupą, Jėzaus Kristaus Evangelijos tarną dėl pasaulio vilties „Pastore gregis“ pagrindu. Tuo tarpu dokumentas apie krikščionišką auklėjimą yra mažiau žinomas ir nagrinėtas, nors, sakė Šventasis Tėvas, Bažnyčia nuo pat seniausių laikų rūpinasi jaunimo auklėjimu. II Vatikano Susirinkimas pripažino ypatingą auklėjimo reikšmę tiek žmogaus gyvenimui, tiek socialiniam progresui. Taip pat ir šiandien, globalios komunikacijos epochoje, Bažnyčia pabrėžia, jog švietimo sistemos turi orientuotis į žmogaus kaip asmens, atviro tiesai ir gėriui, pirmumą. Pirmieji ir pagrindiniai auklėtojai yra tėvai, kuriems turi padėti, remiantis subsidiarumo principu, civilinė visuomenė. Bažnyčia turi ypatingą auklėjimo atsakomybę, nes jai Kristus patikėjo uždavinį skelbti „gyvenimo kelią“. Šią misiją, pasak popiežiaus, Bažnyčia stengiasi įgyvendinti įvairiais būdais ir įvairiose aplinkose: šeimose ir parapijose, per asociacijas, judėjimus, evangelizacijos grupe s, mokyklose ir universitetuose.

Ypatingą dėmesį popiežius Benediktas XVI atkreipė į Bažnyčios santykių su nekrikščioniškomis religijomis deklaraciją „Nostra Aetate“, apie kurią, 40 metų sukakties nuo jos pasirašymo proga, jau ne kartą kalbėjome mūsų ankstesnėse laidose. Šventasis Tėvas pabrėžė šios deklaracijos, išreiškiančios Bažnyčios nusistatymą kitų religijų atžvilgiu, didžiulį aktualumą ir dar kartą trumpai apžvelgė jos esminius principus ir teiginius. Jis priminė Susirinkimo Tėvų įsitikinimą, kad visi žmonės sudaro vieną bendriją, o Bažnyčios pareiga yra skatinti vienybę bei meilę tarp tautų ir nuostatą, kad niekas, kas šventa ir tikra kitose religijose, negali būti atmesta. Savo ruožtu Bažnyčia kitų religijų atstovams skelbia Kristų, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“ ir kuriame žmonės randa religinio gyvenimo pilnatvę. Deklaracijoje taip pat aiškiai įvardijamas ypatingas ryšys tarp krikščionių ir žydų, deklaruojama pagarba musulmonams ir kitų religijų išpažinėjams, skatinama visuotinės brolystės dvasia ir smerkiamas bet kokia religinė diskriminacija ar persekiojimas.

Baigdamas Šventasis Tėvas sakė: „brangūs broliai ir seserys, kviečiu paimti į rankas tuos dokumentus ir kartu su manimi melsti Mergelę Mariją, kad visi tikintys į Kristų išlaikytų visad gyva II Vatikano Susirinkimo dvasią tam, kad kiekvienas prisidėtų prie tos visuotinės brolystės dvasios pasaulyje įtvirtinimo, kuri atitinka Dievo valią žmogui, sukurtam pagal Dievo paveikslą“. (rk)