“Aš esu gyvybės duona”

Šv. Žemės Kustodijos pranciškonų bendruomenė Eucharistijai skirtus metus užbaigs piligrimyste į Kafarnaumą, šį šeštadienį, spalio 29-tą dieną. Šios piligrimystės tema “Aš esu gyvybės duona”. Kafarnaume veikia pranciškonų vienuolių įkurtas Eucharistinio pažado vienuolynas. Netoli jo yra iš antikos laikų išlikusi senoji Kafarnaumo sinagoga, kurioje Jėzus pasakė savo garsiąją eucharistinę kalbą apie Gyvybės duoną. Šis Jono Evangelijos atpasakotas epizodas liudija, jog prieš Eucharistijos sakramento įsteigimą Jeruzalės vakarienbutyje, Jėzus pažadėjo tai padaryti lankydamasis Kafarnaumo sinagogoje.

Antikos Kafarnaumas buvo pasienio miestas tarp Erodo ir Pilypo valdų. Čia veikė muitininkų postas ir Romos kareivių įgula, nuolat vyko judėjimas, maišėsi tautos. Kafarnaumas taip pat buvo svarbi stotis ant žymiojo kelio, jungusio Damaską su Cezarėja, vartai į Viduržemio jūrą. Evangelijose Kafarnaumas yra vadinamas Jėzaus miestu (Mt 9, 1). Kafarnaume buvo žvejo Simono Petro namas, kuriame gyveno Jėzus.

Kustodijos mažieji broliai, pagal šimtametę tradiciją, Kafarnaume reguliariai rengia piligrimystes ir apeigas per ypatingas bažnytines šventes. Kafarnaumas, tiek dėl išlikusios istorinės sinagogos, tiek dėl pranciškonų kustodijos veiklos, traukia daug turistų. O ypatingas ryšys, kuris Kustodiją sieja su šiuo Jėzaus miestu būtent ir paskatino Eucharistijos metus Šventojoje Žemėje užbaigti ne kur kitur, o Kafarnaume.

Eucharistijos metų užbaigimo proga šv. Žemės kustodas kun. Pizzaballa mūsų radijui išreiškė viltį, jog šie metai bus paskatinę tikinčiuosius atsigręžti į savo krikščioniškąsias šaknis. Tikiu, - sakė Kustodas, kad per praėjusius Eucharistijai skirtus metus išmokome iš naujo atpažinti Jėzaus slėpinį Eucharistijoje ir Ją garbinti. Visas mūsų gyvenimas turi tapti Duona pavirstančio Viešpaties adoravimo pasekme, nes jokie mūsų veiksmai -sielovados ir solidarumo, socialiniai ir politiniai – neturės jokios vertės, jei nebus pagrįsti Eucharistija ir Jos adoravimo. Tai svarbu visiems, taip pat Šventosios Žemės krikščionims, kuriuos irgi reikia paskatinti, kad jie neužmiršti savo krikščioniškųjų šaknų, - kalbėjo mūsų radijui Kustodas.

Jis pasakojo, kad pranciškonų piligrimysčių į Kafarnaumą tradicija buvo gaji dar gerokai prieš naujojo vienuolyno įsteigimą šioje vietovėje. Pagal Kustodijos žinias, piligrimystės į Kafarnaumą būdavo rengiamos bent nuo 1909 metų du kartus per liturginius metus, kai šv. Mišių skaitiniuose skaitoma Jono evangelija apie “Gyvybės duoną”: Sekminių oktavos trečiadienį ir šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus šventės išvakarėse, birželio 28-tą dieną.

Iš Jono Evangelijos :

Jėzus kalba apie gyvybės duoną

Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. 25Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: "Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?" O Jėzus prabilo į juos:


"Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jūs ieškote manęs ne todėl,
kad esate matę ženklų,
bet kad prisivalgėte duonos lig soties.


Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,
bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!
Jo duos jums Žmogaus Sūnus,
kurį Tėvas - Dievas savo
antspaudu yra pažymėjęs".


Jie paklausė: "Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?" Jėzus atsakė: "Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė". Jie dar klausė: "Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus". Tada Jėzus tarė:


"Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
tai ne Mozė
davė j ums duonos iš dangaus,
bet mano Tėvas
duoda jums iš dangaus tikrosios
duonos.


Dievo duona nužengia iš dangaus
ir duoda pasauliui gyvybę".


Tada jie ėmė prašyti: "Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!" Jėzus atsakė:


"Aš esu gyvybės duona!
Kas ateina pas mane,
niekuomet nebealks,
ir kas tiki mane,
niekuomet nebetrokš.
Bet aš jums jau sakiau:
jūs mane regėjote, ir netikite.
Visi, kuriuos man duoda Tėvas,
ateis pas mane,
ir ateinančio pas mane
aš neatstumsiu,
nes aš nužengiau iš dangaus
vykdyti ne savo valios,
bet valios to, kuris mane siuntė.
O mano Siuntėjo valia reikalauja,
kad nepražudyčiau nė vieno,
kuriuos jis man pavedė,
bet kad prikelčiau juos
paskutiniąją dieną.
Tokia mano Tėvo valia,
kad kiekvienas, kuris regi
Sūnų
ir tiki jį,
turėtų amžinąjį gyvenimą;
todėl aš jį prikelsiu
paskutiniąją dieną".


Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: "Aš duona, nužengusi iš dangaus". Jie sakė: "Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: 'Aš esu nužengęs iš dangaus'?" Jėzus jiems atsakė: "Liaukitės tarpusavyje murmėję!


Niekas negali ateiti pas mane,
jei mane pasiuntęs Tėvas
jo nepatraukia;
ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.
Pranašų parašyta:
Ir bus visi mokomi Dievo.
Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė,
ateina pas mane.
Bet tai nereiškia,
jog kas nors būtų Tėvą regėjęs;
tiktai kuris iš Dievo yra,
tas jį regėjo.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.
Aš esu gyvybės duona.
Jūsų tėvai dykumoje valgė
maną ir mirė.
O štai ši duona
yra nužengusi iš dangaus,
kad kas ją valgys, nemirtų.
Aš esu gyvoji duona,
nužengusi iš dangaus.
Kas valgys šią duoną -
gyvens per amžius.
Duona, kurią aš duosiu,
yra mano kūnas už pasaulio
gyvybę".


Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: "Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!" O Jėzus jiems kalbėjo:


"Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno
ir negersite jo kraujo,
neturėsite savyje gyvybės!
Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas turi amžinąjį gyvenimą,
ir a š jį prikelsiu
paskutiniąją dieną.
Mano kūnas tikrai yra valgis,
ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
Kas valgo mano kūną
ir geria mano kraują,
tas pasilieka manyje, ir aš jame.
Kaip mane yra siuntęs
gyvasis Tėvas
ir aš gyvenu per Tėvą,
taip ir tas, kuris mane valgo,
gyvens per mane.


Štai duona,
nužengusi iš dangaus!
Ji ne tokia,
kokią protėviai valgė ir mirė.
Kas valgo šią duoną -
gyvens per amžius".


Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje. (Jn 6, 22-59)