Popiežiaus katechezė trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams: Būkite tokio nusistatymo
kaip Kristus Jėzus
Šv. Tėvo Benedikto XVI-ojo trečiadienio bendrojoje audiencijoje, jau 23-joje nuo pontifikato
pradžios, vėl dalyvavo per 50 tūkstančių maldininkų. Toks palyginant gausus maldininkų
skaičių apskirtai yra neįprastas baigiantis spalio mėnesiui. Popiežiaus namų prefektūra
pranešė, jog be italų daugumos audiencijoje dalyvavo pusantro tūkstančio lenkų, keli
šimtai prancūzų bei kitos, kiek mažesnės, grupės maldininkų iš Čekijos ir Vengrijos,
Anglijos ir Škotijos, Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos
ir Švedijos, Japonijos, Kanados, Jungtinių Valstijų ir Meksikos, Ispanijos ir Lotynų
Amerikos šalių Čilės, Venesuelos ir Brazilijos. Be tautinių grupių trečiadienio bendrojoje
audiencijoje dalyvavo kelios skaitlingos vyskupijų, vienuolijų ir gimnazijų grupės,
ypač iš Italijos. Iš jų Šventasis Tėvas kreipė ypatingą dėmesį maždaug trims tūkstančiams
vėžio liga sirgusių vaikų, kurie atvyko į Romą paremti vaikų neoplazinių ligų tyrimo
ir gydymo pastangas visoje Italijoje bei paliudyti bendraamžiams ligoniams, jog įmanoma
įveikti sunkią ligą. Brangūs draugai, - sakė vaikams ir audiencijoje dalyvavusiems
ligoniams Popiežius, Kristaus Kryžius mums leidžia suprasti tikrąją kančios ir skausmo
prasmę. Dvasia vienykitės su Nukryžiuotoju Jėzumi ir kupini pasitikėjimo paveskite
save Marijai, į ją nepaliaujamai kreipdamiesi Rožinio malda. Baigiasi Spalis, mėnuo
skirtas Rožinio maldai. Prašau Jūsų, - sakė Popiežius Benediktas XVI – pamaldžiai
kalbėkite šią krikščioniškajai tradicijai brangią maldą. Melskimės už skaitlingus
Bažnyčios poreikius ir už pasaulį, ypač už tautas, nukentėjusias nuo žemės drebėjimo
ir kitų gamtos stichijų. Neapleiskime sunkumuose esančiųjų užtikrindami jiems savo
dvasinę ir materialinę paramą, - kalbėjo Šventasis Tėvas trečiadienio bendrosios audiencijos
dalyviams.
Apie Kristaus Kryžiaus prasmę Šv. Tėvas kalbėjo taip pat šios audiencijos dalyviams
skirtoje katechezėje. Popiežius katechezėje komentavo Ketvirtojo metų sekmadienio
mišparuose giedamą kristologinį himną iš apaštalo šv. Pauliaus laiško filipiečiams:
Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė
pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo
kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad
Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos
lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: "Jėzus Kristus yra Viešpats!"
(Fil 2, 6-11).
Šis tekstas aptaria dvigubą eismą - nužengimą iš aukšto ir žengimą aukštyn. Pirmajame
Jėzus Kristus iš dieviškojo spindesio, kuris jam priklauso pagal prigimtį, nusprendžia
nužengti iki pat pažeminančios “Kryžiaus mirties”. Šitaip jis mums prisistato kaip
tikras žmogus ir mūsų išganytojas, autentiškai ir pilnutinai dalyvaujantis skausmo
ir mirties paženklintoje mūsų tikrovėje. Antrasis žengimas - žengimas aukštyn – skleidžia
velykinės šlovės Kristų, kuris po mirties iš naujo apsireiškia savo dieviškosios didybės
spindesiu. Tėvas, kuris priėmė Sūnaus paklusnumą paliudytą įsikūnijimu ir kančia dabar
jį išaukština prakilniausiu būdu. Toks išaukštinimas yra išreikštas ne vien užleidžiant
jam sostą Dievo dešinėje, bet ir suteikiant vardą, kuris yra kilniausias iš visų vardų.
Pagal biblinę terminologiją, vardas išsako asmens tikrąją esmę ir specifinę funkciją
bei atskleidžia pačią giliausią ir intymiausią jo tikrovę. Sūnui, kuris iš meilės
nusižemino mirčiai Tėvas suteikia puikiausiąjį iš visų vardų - paties Viešpaties
Dievo vardą.
Iš tikrųjų, tikėjimo išpažinimas, kuris sutartinai tariamas dangaus ir žemės ir požemių
aiškiai ir įsakmiai skelbia, jog "Jėzus Kristus yra Viešpats!" Tad viena vertus, yra
pripažįstama Jėzaus Kristaus visuotinė viešpatystė, kurią šlovina visa kūrinija, kuri
yra vaizduojama kaip prie jo kojų priklaupęs pavaldinys. Kita vertus, skelbiamas tikėjimas
išpažįsta Kristų esantį dievystės formoje arba būklėje ir pristato Jį kaip vertą šlovinimo.
Šiame himne paminėtas Kryžiaus skandalas ir dar prieš tai įsikūnijusio Žodžio tikrasis
humaniškumas susilieja ir viršūnę randa prisikėlimo įvykyje. Po Sūnaus paklusnios
aukos seka Tėvo pašlovinantis atsakymas, prie kurio prisideda žmonijos ir visos kūrinijos
šlovinimas. Kristaus išskirtinumas skleidžiasi iš Jo, kaip atpirkto pasaulio Viešpaties,
funkcijos, kuri buvo Jam suteikta dėl Jo tobulos ištikimybės “iki mirties”. Išganymo
projektas per Sūnų pilnutinai išsipildė, todėl tikintieji yra kviečiami, ypač liturgijoje,
Jį skelbti ir patirti vaisius. Tai yra tikslas, - sakė bendrosios trečiadienio audiencijos
dalyviams Benediktas XVI, į kurį veda šis kristologinis himnas, kuris nuo amžių yra
Bažnyčios apmąstomas, giedamas ir kurį ji laiko gyvenimo kelrodžiu: “Būkite tokio
nusistatymo kaip Kristus Jėzus” (Fil 2, 5).