"Ite, Missa est!"

Grįžtame, ir artimiausiu metu mūsų laidose turbūt dar nekartą grįšime, prie sekmadienį popiežiaus Benedikto XVI vadovautomis Mišiomis užbaigtos, Eucharistijai skirtos, Vienuoliktosios eilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos. Šį kartą siūlome keletą Šv. Tėvo minčių iš jo kalbos, pasakytos per šeštadienį vykusius pietus su visais Sinodo asamblėjos dalyviais.

Popiežius dar kartą komentavo Mišių liturgijos baigiamąjį atsisveikinimą „Ite, Missa est“, kurį Bažnyčios tradicija supranta kaip siuntimą, kaip misijos suteikimą, kaip raginimą eiti į pasaulį ir skelbti bei liudyti Eucharistijos liturgijoje išgyventą Kristaus buvimo su žmonėmis slėpinį.

Popiežius priminė, jog formulė „Ite, missa est“ siekia ankstesnius, prieškrikščioniškus laikus, kad ji paimta iš Romos biurokratinio žargono, kad šia formule antikos Romoje buvo užbaigiami vieši susirinkimai. Tad Romoje šis terminas paprasčiausiai reiškė: „susirinkimas baigtas, galima eiti“, arba dar paprasčiau tariant, šiuo terminu buvo tiesiog sakoma: „baigta“, „viskas“. Pats lotyniškas terminas „missa“ reiškia „dimisiją“, „atleidimą“. Krikščionys, perimdami šį romėnišką biurokratinį terminą, pakeitė jo prasmę. Krikščionims „Missa“ – tai ne „dimisija“, bet „misija“. Mišių pabaigoje tariami žodžiai „ite, missa est“ reiškia ne techninio, biurokratinio susirinkimo pabaigą, bet jie yra kvietimas eiti su Viešpačiu, kuris paliečia mūsų širdis ir įkvepia mums naujos gyvybės. Taip ir po šios Sinodo asamblėjos, grįžtame į namus ne tik su prispausdintais popieriaus lapais (nors ir šie prispausdinti lapai yra svarbūs), bet visų pirma su atnaujinta ir pagilinta meile Viešpačiui, jo Bažnyčiai, su nauju įsipareigojimu darbuotis, kad būtų įvykdyta Viešpaties mums suteikta misija visiems paskelbti jo Evangeliją.

Popiežius taip pat pažymėjo, jog kai kuriuose naujuose liturginių tekstų vertimuose žodžiai „Ite, Missa est“, pakeisti iš bizantiškosios liturgijos užbaigimo paimtais žodžiais „eikite ramybėje“, „telydi jus Viešpaties ramybė“. Mes puikiai suprantame,- sakė popiežius,- kad čia kalbama ne apie statišką ramybę, ne apie laikinos ramybės būseną, bet apie Kristaus taiką, kuri keičia pasaulį, kuri griauna kas buvo sena ir viską iš naujo pripildo Kūrėjo ir Išganytojo buvimo. Šia prasme, užbaigiant Sinodo darbus, jums sakau: eikime, telydi mus Viešpaties ramybė! (jm)