Vyskupų Sinodo darbo pabaiga

Baigiasi, praktiškai – jau pasibaigė, Vienuoliktoji eilinė Vyskupų Sinodo asamblėja, skirta Eucharistijai – Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltiniui ir viršūnei. Asamblėjos darbai jau užbaigti, o iškilmingos uždarymo Mišios bus aukojamos sekmadienio rytą. Šeštadienio rytą įvykusioje generalinėje kongregacijoje dalyvavę visi tėvai balsavimu patvirtino Sinodo siūlymų dokumentą, o dieną anksčiau, penktadienį, buvo priimtas Sinodo baigiamasis kreipimasis į Dievo tautą.

Ši, pirmoji Benedikto XVI pontifikato Vyskupų Sinodo asamblėja, vyko šiek tiek kitokia tvarka negu lig šiol per keturis dešimtmečius nuo Sinodo institucijos įkūrimo sušaukotosios asamblėjos. Visų pirma, popiežiaus sprendimu, nuo keturių iki trijų savaičių buvo sutrumpinta asamblėjos darbo trukmė. Asamblėjos darbo programoje šį kartą buvo skirta kasdien po valandą laiko laisvoms diskusijoms. Ir, pati svarbiausia naujiena, apie kurią buvo pranešta tik šį šeštadienį vykusioje baigiamojoje spaudos konferencijoje – tai Sinodo rezultatų skelbimo tvarkos pakeitimas. Lig šiol kiekviena Sinodo asamblėja parengdavo du baigiamuosius dokumentus: vieną – viešą, kitą – slaptą. Viešasis dokumentas, vadinamasis „Kreipimasis į Dievo tautą“ buvo skelbiamas prieš kiekvienos asamblėjos uždarymą. Toks dokumentas paskelbtas ir dabar. Šiame ilgokame dokumente bendrais bruožais aptariama Eucharistijos šventimo būklė mūsų laikų Bažnyčioje, paminėtos asamblėjos metu iškeltos pagrindinės problemos, kalbama apie įvairius liturginius ir pastoracinius Eucharistijos šventimo aspektus, apie liturgijos, dogmatikos, Bažnyčios teisės tarpusavio sąsajas, apie ekumenines ir socialines implikacijas.

Tuo tarpu antrasis ir pats svarbiausias, visus asamblėjos darbus apibendrinantis Sinodo pasiūlymų dokumentas nebūdavo skelbiamas. Jis buvo įteikiamas popiežiui ir juo remdamasis, vėliau, popiežius skelbdavo oficialų savo mokymo dokumentą – Posinodinį apaštališkąjį paraginimą. Dabar, pirmą kartą Vyskupų Sinodo institucijos istorijoje, viešai skelbiami taip pat ir Sinodo asamblėjos popiežiui teikiami siūlymai. Taip nusprendė popiežius Benediktas XVI ir apie šį jo sprendimą buvo pranešta šeštadienį vykusioje baigiamojoje Vyskupų Sinodo spaudos konferencijoje, o netrukus italų kalba buvo paskelbtas ir neoficialus baigiamųjų siūlymų sąrašas.

Vienuoliktoji eilinė Vyskupų Sinodo asamblėja popiežiui Benediktui XVI pateikė 50 siūlymų. Nieko sensacingai naujo juose nėra. Dokumente nerasime jokių naujovių, kurios siūlytų kaip nors keisti ar reformuoti šiuo metu Bažnyčioje galiojančią Eucharistijos šventimo liturginę tvarką, ją pagrindžiančias tikėjimo tiesas ir ją reglamentuojančias kanonines juridines normas. Siūlymų dokumentas – tai tarsi Bažnyčios eucharistinės doktrinos ir praktikos kompendiumas, patikslinantis kai kuriuos pastaruoju metu diskutuotos aspektus, siūlantis laikytis autentiškos doktrinos ten, kur pastaraisiais dešimtmečiais buvo atsiradę pernelyg laisvų interpretacijų.



Dabar trumpai pasižiūrėkime į vieną siūlymą, kurį, vos paskelbus siūlymų dokumentą, tuoj pat ėmėsi plačiausiai komentuoti tarptautinės spaudos agentūros. Tai keturiasdešimtasis siūlymas, kalbantis apie išsiskyrusiųjų dalyvavimą Eucharistijoje. Pasak Bažnyčios tradicijos ir laikantis galiojančių kanonų teisės normų, sakramentinę santuoką sudaręs žmogus, išsiskyręs ir po to sudaręs antrą, civilinę, santuoką, negali eiti Komunijos. Leidimas šiems žmonėms priimti Komuniją akivaizdžiai prieštarautų Kristaus mokymui apie santuokos ryšio neišardomumą. Vis dėlto, Bažnyčia supranta, kad tokiose situacijose gyvenantiems tikintiems žmonėms negalėjimas priimti Komunijos yra didelė kančia. Suprasdamas jų padėtį, Sinodas primena, jog ir tokioje, sakramentiniu ir kanoniniu požiūriu, nereguliarioje situacijoje esantys žmonės vis tiek yra Bažnyčios nariai. Jie yra pašaukti gyventi pilnavertį bendruomeninį gyvenimą, dalyvauti Mišiose, nors ir nepriimant Komunijos, klausytis Dievo Žodžio, dalyvauti Eucharistinėse adoracijose. Jie raginami gyventi artimo meilės kupiną gyvenimą, krikščioniškai auklėti savo vaikus. Šiame siūlyme primenama galimybė bažnytiniame teisme patikrinti ankstesnės santuokos galiojimą, nes dažnai būna situacijų, kad bažnytinė santuoka išyra pirmiausia dėl to, kad ją sudarant nebuvo patenkintos visos sakramentinei santuokai sudaryti reikalingos sąlygos. Taip pat ir tais atvejais, kai iširusi santuoka vis dėlto buvo sudaryta teisėtai ir kai naujoje civilinėje santuokoje gyvenama daug metų, šiems žmonėms gali būti suteikiama galimybė priimti Komuniją, jei jie įsipareigoja drauge gyventi laikydamiesi Dievo įsakymų ir savo ryšį paversti ištikima ir solidaria bičiulyste. Vis dėlto, Sinodo Tėvai įspėja, kad tokios santuokos negali būti Bažnyčios laiminamos, kad nebūtų sudarytas klaidingas įspūdis, jog Bažnyčia pripažįsta skyrybas ir naujas santuokas. Sinodas taip pat primena visų vyskupų atsakomybę už tinkamą sužadėtinių parengimą santuokos sakramentui. Dažniausia skyrybų priežastis yra būtent netinkamas pasirengimas santuokai, nepakankamas atsakomybės ir įsipareigojimo visam gyvenimui suvokimas. (jm)