Šį šeštadienį įvyks paskutiniosios Vyskupų sinodo asamblėjos Generalinės kongregacijos

Artėja į pabaigą Eucharistijai skirto Vyskupų sinodo asamblėjos darbai. Trečiadienio vakarą Sinodo dalyviams buvo parodytas filmas „Šventasis Petras“. Ketvirtadienį Sinodo Tėvai dalyvavo pirmajame koncerte popiežiaus Benedikto XVI garbei. Tuo tarpu Vyskupų Sinodo darbo grupių relatoriai baigia redaguoti Generalinio relatoriaus asamblėjai pateiktų propozicijų, arba siūlymų, pataisas. Sinodo tėvų balsavimas už šias propozicijas šeštadienio rytą būtent ir bus vienas iš paskutiniųjų šios asamblėjos aktų. Asamblėjos Tėvai turės balsuoti už kiekvieną propozicijų punktą atskirai. Šeštadienio popietį vyksiančioje 23-joje ir paskutiniojoje generalinėje asamblėjoje bus paskelbti balsavimų rezultatai . Balsavimu priimtas vientisas Propozicijų dokumentas bus asamblėjos dalyvių įteiktas Popiežiui, pagal pareigas, Vyskupų Sinodo Prezidentui.

Paskutinėse Sinodo asamblėjos Generalinėse kongregacijos Sinodo Tėvai dar kartą visu aiškumu paliudijo kokiomis ryškiai skirtingomis socialinėmis ir bažnytinėmis aplinkybėmis pavienių kraštų Bažnyčios švenčia Eucharistiją. Štai Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas Michel Sabbah kreipė sinodo asamblėjos dėmesį į Jeruzalę ir pirmiausiai į Jeruzalės vakarienbutį, kuriame Viešpats Jėzus įsteigė Eucharistiją. Pasak Patriarcho, vakarienbutis yra daug ką sakantis ženklas, nes ten, kur Eucharistija buvo įsteigta nėra eucharistinio būvimo. Tai atspindi visos Jeruzalės slėpinį: Ji yra negausi Bažnyčia, tiesa, žymi savo liudytojais ir piligrimais, bet neskleidžianti malonių plačiai į visą kraštą. Jaučiam vakuumą, arba tai, kad nepriimamas Dievo slėpinys šioje Šventojoje Žemėje. Eucharistija reiškia bendrystę, meilę, atgailą, bet būtent to taip trūksta skirtingas religijas išpažįstančių Šventosios Žemės gyventojų ir tautų santykiuose. Tad taip svarbu, jog visi, ypač atsakingieji politikai, pajustų, kad čia istoriją kuria ne vieni žmonės ir kad Dievo slėpinio veikimas Šventojoje Žemėje yra apčiuopiamas. Nepajutę Dievo būvimo slėpinio konfliktas tik tęsis, - kalbėjo Jeruzalės katalikų patriarchas Michel Sabbah.

Afrikos Bažnyčiai prioritetiniai yra Eucharistijos inkultūracijos genčių papročiuose bei skurdo ir karų metami iššūkiai. Pasak Abuja arkivyskupo iš Nigerijos John Onayekan pirmoji Afrikos tikinčiųjų bėda yra kunigų trūkumas, jaučiamas beveik visose Afrikos vyskupijose. Neįmanoma visada užtikrinti Eucharistijos šventimo toli nuo centrų esančiose mažose gyvenvietėse. Kunigams dažnai tenka keliauti šimtus kilometrų iš visos parapijos į kitą. Be to, vietinės Bažnyčios yra neturtingos resursais. Kartais net nėra transporto priemonių tokiom kelionėm. Tiesa, Afrika patiria pašaukimų būmą ir už tai esame dėkingi Viešpačiui, - kalbėjo Nigerijos arkivyskupas. Bet ir čia netrūksta problemų. Nigerijoje kai kurios kunigų seminarijos yra perpildytos – turinčios po 500-600 seminaristų. Bet kunigų paklausa yra tokia didelė, kad ir šie skaičiai jos negalėtų tenkinti, - kalbėjo arkivyskupas. Kitas svarbus Afrikos Bažnyčios bruožas yra tas, kad afrikiečiai Eucharistiją švenčia su ypatingu džiaugsmu ir labai noriai eina į sekmadienines mišias. Bet, kaip kitur taip ir čia ligi šiol neįstengiama užtikrinti, kad krikščionys pakankamai nuosekliai gyventų pagal Eucharistiją, tai yra bendrystės su Dievu ir broliais gyvenimą, jausdami, kad esame tos pačios šeimos, tai yra Bažnyčios, nariai. Tai reiškia, kad uždavinių netrūksta, - kalbėjo Nigerijos arkivyskupas Onayekan. (sk)