Nobelio taikos premija paskirta TATENAI ir jos vadovui Mohamed ElBaradei

Norvegijos komitetas šių metų Nobelio taikos premiją paskyrė egiptiečiui Mohamed ElBaradei ir jo vadovaujamai Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Pranešdamas kam šiemet atiteko Nobelio taikos premijos laurai Norvegijos komitetas atkreipė dėmesį į tarptautinės organizacijos ir jos vadovo pastangas užkirsti kelią branduolinės energijos plėtrai karo tikslams. Tarptautinė atominės energijos agentūra buvo įkurta 1957 metais branduolinės energetikos pritaikymui taikiems tikslams bei moksliniam ir techniniam bendradarbiavimui. Ypač pastaraisiais metais išryškėjo organizacijos pastangos skurti saugesnį ir taikingesnį pasaulį. TATENA vadovas ElBaradėjus tapo tarptautinei bendruomenei žinoma figūra ypač ryšium su tarptautinėmis pastangomis išvengti antrojo Irako karo. Tuomet Jungtinių Tautų Organizacija diplomatiniu keliu siekė ištirti ar yra pagrindas skelbti karą įtarus, jog Irako valdžia gali turėti masinio naikinimo, įskaitant branduolinius, ginklus. Įtarimai ligi šiol nepasitvirtino. Pastaruoju metu organizacija skiria ypatingą dėmesį branduolinės energijos saugumo problemoms Irane. Šiuo klausimu organizacijos taryba rugsėjo 24-tą dieną priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo Generalinį direktorių toliau tirti įtarimus, jog Irano valdžia gali nuslėpti branduolines medžiagas arba programas bei paragino Iraną užtikrinti skaidrumą, sustabdyti bet kokius branduolinės energijos tyrimų veiksmus ir laikytis tarptautinių normų atominės energijos srityje. Nobelio taikos premijos laureatą išrenka ir premiją skiria Norvegijos parlamento arba Stortingeto sudarytas komitetas. 10 milijonų Švedijos kronų premija bus įteikta Oslo rotušėje gruodžio 10-ąją, tai yra per jos steigėjo, švedų mokslininko Alfredo Nobelio mirties metines. Dinamito išradėjas Alfredas Nobelis mirė 1896 metais.


Šventasis Sostas, kuris turi savo diplomatinius atstovaus daugelyje tarptautinių vyriausybinių organizacijų, yra atstovaujamas taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūroje nuo pat organizacijos įkūrimo 1957 metais. Pasaulio taikos ir saugumo, ginklų, įskaitant branduolinių, neplatinimo ir nusiginklavimo klausimai, yra svarbi Šventojo Sosto tarptautinės diplomatinės veiklos sritis. Štai spalio 3 dieną nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas prie Jungtinių Tautų organizacijos, arkivyskupas Celestino Migliore pasakė kalbą Jungtinių tautų nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo komiteto posėdyje. Apaštališkasis nuncijus ta proga stebėjosi, kad neseniai Niujorke Jungtinių Tautų Organizacijos 60-mečio proga vykusio pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo baigiamajame dokumente nebuvo kalbama apie susitikimo išvakarėse dokumento projekte išsakytą nusistatymą ne tik plėsti nusiginklavimo pastangas, bet ir stiprinti Branduolinio ginklo neplatinimo bei kitas sutartis dėl cheminių ir biologinių ginklų. Nuncijus priminė, kad bendros šalių išlaidos branduoliniams ginklams kurti bei tobulinti per pastaruosius dvejus metus padidėjo 20 procentų, o visų kitų ginklų pardavimai per metus šoktelėjo 25 procentais. Arkivyskupas Migliore tarptautinei bendruomenei priminė svarbą sumažinti branduolinio terorizmo rizikos pavojų bei pakartojo šv. Sosto nusistatymą, jog ginklų, įskaitant branduolinių, neplatinimas ir nusiginklavimas yra pagrindinės taikos architektūros kolonos. Žmonija turi teisę būti apsaugota nuo galimybės susinaikinti, - kalbėjo arkivyskupas Migliore. Prie šios teisės įgyvendinimo savo pastangomis konkrečiai prisideda taip pat Nobelio premijos laureatais tapę Tarptautinės atominės energijos agentūra bei jos vadovas Mohamed ElBaradei. (SK)