Popiežius Benediktas XVI aukojo Sinodo asamblėjos atidarymo Mišias.
Šį sekmadienį popiežiaus Benedikto XVI Šv. Petro bazilikoje vadovautomis Mišiomis
buvo pradėta XI-oji eilinė Vyskupų sinodo asamblėja, tema “Eucharistija - Bažnyčios
gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė”. Tris savaites iki spalio 23-sios truksianti
Sinodo asamblėja užbaigs nuo 2004-ųjų rudens visoje Bažnyčioje švenčiamus Eucharistijos
metus.
Kartu su Sinodo Tėvais koncelebruotų Mišių homilijoje, popiežius Benediktas
XVI tarp kita ko kalbėjo:
Mes švenčiame Eucharistiją žinodami, kad jos kaina
buvo Dievo Sūnaus mirtis – jo gyvybės auka, kurią Eucharistijoje vis iš naujo išgyvename.
Kada tik valgome šią duoną ir geriame iš šitos taurės, mes skelbiame Viešpaties mirtį,
kol jis ateis,- sako šv. Paulius. Tačiau kartu mes žinome, kad iš šios mirties, iš
šitos aukos, trykšta gyvybė, nes Jėzus ją perkeitė: Meilė nugalėjo mirtį. Eucharistijos
sakramente nukryžiuotasis Jėzus mus kviečia pas save. Jis, alyvmedis, mus kviečia
būti jo šakelėmis. Jei būsime vienybėje su juo, ir mes galėsime duoti vaisių. Mes
džiaugsimės Dievu ir dalinsimės meile su kitais žmonėmis, mes būsime tarsi geras vynas.
Nebūsime kaip surūgęs actas, užsisklendę savimeilėje, pikti ir nepatenkinti Dievu
ir jo skurtu pasauliu. Prašykime Viešpaties malonės, kad šias tris Sinodo asamblėjos
darbų savaites ne tik būtų gražiais žodžiais kalbama apie Eucharistiją, bet kad ja
gyventume ir kad ji būtų mūsų stiprybė.
Apie prasidėjusią Vyskupų Sinodo asamblėją
popiežius Benediktas XVI kalbėjo taip pat ir prieš sekmadienio vidudienio maldą kreipdamasis
į šv. Petro aikštėn nusirinkusius gausius maldininkus:
„Eucharistija – Bažnyčios
gyvenimo ir misijos versmė ir viršūnė“. Kodėl būtent ši tema? Juk atrodo, kad ir šiaip
viskas nuo seno aišku. Nors katalikų doktrina apie Eucharistiją buvo autoritetingai
nustatyta jau Tridento Susirinkime, tačiau ji turi būti nuolatos priimama, gyvenama,
perduodama vis naujais būdais, pritaikytais besikeičiantiems laikams. Eucharistija,-
sakė popiežius Benediktas XVI,- tai tarsi padidinamasis stiklas, pro kurį turime žiūrėti
į Bažnyčios gyvenimą, kad kiekvienas žmogus galėtų džiaugtis Dievo meile ir surasti
gyvenimo pilnatvę.