Kalkutos Motinos Teresės eucharistinis pamaldumas

Prieš savaitę sekmadienį popiežius Benediktas XVI Eucharistiją pavadino pačiu brangiausiu Jėzaus palikimu mums. Šv. Tėvas taip pat paminėjo palaimintosios Kalkutos Motinos Teresės eucharistinį pamaldumą ir siūlė visiems tikintiesiems sekti šiuo veiksmingos, net herojiškos, artimo meilės pavyzdžiu. Apie Motinos Teresės eucharistinį pamaldumą kiek išsamiau papasakojo jos įpėdinė ir dabartinė Dievo meilės misijonierių kongregacijos vyresnioji, sesuo Nirmala.

Motina Teresė visad drąsino ir įkvėpė savo kongregacijos vienuoles savo didžia meile Eucharistiniam Jėzui. Ji visuomet labai pagarbiai ir žemai nusilenkdama klaupdavosi priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Ji iš gilaus tikėjimo supratimo žinojo, kas Jis ir Jį begalo karštai mylėjo. Kasdienė Eucharistinė auka ir Adoracija buvo jos gyvenimo dalis. Ji drauge su visomis kongregacijos seserimis dalyvaudavo Eucharistijos šventime vedama gilios meilės, jautraus pamaldumo ir entuziazmo. Priėmusi Komuniją Motina Teresė ilgam susikaupdavo gilioje maldoje. Net tada, kai tekdavo iš kelionių grįžti vėlai naktį, jį keldavosi anksti rytą 4 val. 40 min., kad galėtų dalyvauti Mišiose ir melstis koplyčioje kartu su kitomis Dievo meilės misijonierėmis. Per Adoraciją ji visuomet būdavo giliai susikaupusi su Rožiniu rankose. Motina Teresė visuomet kartodavo: Reikia susitapatinti su Šv. Mišių Dvasia, kuri reiškia visišką atsidavimą ir pasiaukojimą. Nes Eucharistija yra tai, kas mūsų gyvenimą daro entuziastingu. Taip mums kalbėdavo palaimintoji Kalkutos Motina Teresė, - dalindamasi prisiminimais ir asmeniškais įspūdžiais pasakojo Dievo meilės misijonierių kongregacijos vyresnioji, sesuo Nirmala.

Motinos Teresės meilė Eucharistijai ją vedė iki Kristaus Kryžiaus tam, kad ir ji galėtų būti laužiama ir dalijama kitiems taip, kad visi apsčiai gautų gyvybės. Ši meilė ją atvedė prie mūsų kančių Kryžiaus, prie moderniųjų laikų Kalvarijų. Matėme su kokiu kilniadvasiškumu Motina Teresė atsiliepė į visus prašymus. Tai mus drąsino sekti jos pavyzdžiu. Mūsų, Dievo meilės misijonierių gyvenimas ir artimo meilės darbai tarp vargingiausiųjų iš vargšų yra pratęsimas Eucharistinės aukos, kurią atnašaujame. Šloviname Jėzų Eucharistijoje ir jam tarnaujame bei jį mylime kituose ir vargingiausiuose iš vargšų. Motina Teresė nuolat primindavo, kad kuo jautresnė yra mūsų meilė Jėzui, Eucharistijoje esančiai gyvybės duonai, tuo jautresnė bus mūsų meilė Jėzui, troškinamam vargingiausiuose iš vargšų. Motina Teresė mums taip sakydavo: Jėzus mums dovanojasi per Eucharistiją, kad numalšintų mumyse esantį Dievo alkį ir troškulį. Jis ateina pas mus vargingiausiuose iš vargšų, kaip alkstantis, kaip trokštantis, kaip benamis, kaip ligonis, kaip mirštantis, kaip nemylimas, kaip nepageidaujamas tam, kad suteiktų mums galimybę numalšinti mūsų meilės Jam troškulį. Motina Teresė, - pažymėjo baigdama sesuo Nirmala, kasdien praleisdavo su mumis bent dvi valandas maldos ir susimąstymo priešais Švenčiausiąjį ir popietę dar vieną valandą Adoracijos. Šioje maldoje ji semdavosi šviesos, meilės ir jėgų tam, kad per vargšus atpažinusi Jėzų ir jį pamilusi jam tarnautų.

Dievo meilės misijonierių kongregacijos vyresniosios, sesės Nirmalos pasakojimą apie palaimintosios Kalkutos Motinos Teresės eucharistinį pamaldumą paskelbė naujienų tarnyba “Asianews”, pagrindinį savo dėmesį skirianti Azijos katalikų aktualijoms. (sk)