Pasibaigė Lenkijoje vykęs krikščionių pasauliečių judėjimų suvažiavimas.
Sekmadienį, rugsėjo 18 dieną, Lenkijos mieste Gniezne baigėsi VI tarptautinis Europos
krikščionių pasauliečių asociacijų ir judėjimų suvažiavimas. Tris dienas per 850 dalyvių,
atstovaujančių apie 200 įvairių organizacijų, dirbančių kultūros, politikos ir bažnytinėse
srityse, kartu su islamo ir žydų atstovais, diskutavo tema „Dialogo Europa. Būti krikščionimis
pliuralistinėje Europoje“. Jame dalyvavo daug svarbių svečių: Popie˛ikosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walteris Kasperis, Maskvos patriarchato atstovas
vyskupas Hilarionas, Evangelikų Bažnyčios tarybos Vokietijoje pirmininkas vyskupas
Wolfangas Huberis, Britanijos tautų sandraugos vyriausias rabinas Jonathanas Sacksas,
Bosnijos-Hercegovinos vyriausias muftis Mustafa Cerič, Italijos Europos reikalų ministras
Rocco Buttiglione, Europos Sąjungos komisaras Jánas Figelis, buvęs Vokietijos kancleris
Helmutas Kohlis, daug intelektualų, istorikų ir ekspertų, neabejingų suvažiavimo Gniezne
temai. Kongrese buvo diskutuojama dviem pamatiniais klausimais. Pirma, kaip krikščionys
turėtų gyventi ir evangelizuoti sekuliarizuotos ir pliuralistinės Europos kontekste.
Antra, ką pasauliečiai krikščionys gali duoti besivienijančiai Europai? Kardinolas
Walteris Kasperis, paklaustas apie tai, sakė: „krikščionybė formavo Europą. Nebūtų
Europos be krikščionybės. Tačiau krikščionybė pasidalijo į ortodoksus, katalikus ir
evangelikus, o tai padalijo ir Europą. Tad įvairių Europos Bažnyčių suartėjimas padėtų
Europos integracijos procesui. Negana tik ekonominės integracijos, reikia ir ekumeninės,
nes Europai reikia sielos, o ši gali būti tik krikščioniška“. Jis teigė, jog įvairios
Bažnyčios, nors ir nepasiekusios vienybės, gali kartu bendradarbiauti daugeliu klausimu
ir pažymėjo, jog kai kurių šalių Bažnyčios, kaip antai Vokietijos, jau yra sukaupusios
nemažai darbo kartu patirties socialinėje ar politinėje srityse. Tą patį priminė ir
vyskupas Michaelas Fitzgeraldas, Popie˛ikosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas.
Trumpai apžvelgęs dažnai konfliktiškus religijų tarpusavio santykius, vyskupas Fitzgeraldas
sakė, jog nors krikščionybė ir yra pagrindinė Europos šaknis, šiandieninė Europa neabejotinai
yra etiškai, kultūriškai ir religikai pliuralistinė. Ir nereikia manyti, jog tai
katastrofiška, priešingai, tai gali būti paskata augimui. Pliuralizmo sąlygomis religinis
identitetas nebūtinai turi nuslysti į vieną iš dviejų kraštutinumų: arba visikai
itirpti sekuliarioje kultūroje, arba visiškai u˛sidaryti savyje. Krikščionims, tęsė
vyskupas, elgesio pavyzdys turėtų būti palyginimas apie gerąjį Samarietį ir jį lydintis
Jėzaus paaiškinimas. Krikščionis neturi laukti, kol kitas jam taps kaimynu, tačiau
turi stengtis pats tapti kaimynu kitam. Žinoma, tai nėra lengva, dažnai tam reikia
laiko ir pastangų. Tačiau žmonės, kurie tai sugeba įgyvendinti, gali būti pavadinti
„taikdariais“. Vyskupas pažymėjo, jog įvairių religijų atstovai gali kartu darbuotis
dėl tokių socialinių ir moralinių vertybių įgyvendinimo, kaip antai religinės diskriminacijos
mažinimas, kova už pagarbą žmogaus gyvybei, emigrantų ir pabėgėlių teisės, pagalba
vargstančioms šalims. Labai naudingos oficialios bendros institucijos, sudarytos iš
dviejų ar daugiau skirtingų konfesijų ir religijų atstovų. Tai susitikimo, diskusijų
ir bendrų veiksmų vietos. Galiausiai, sakė Popie˛ikosios tarpreliginio dialogo tarybos
pirmininkas, svarbu kartu melstis, nes bendroje maldoje skirtingų tikėjimų žmonės
pasiekia tokią vienybę ir solidarumą, kokio jiems nepavyktų pasiekti kalbantis žodžiais.
Kongresui
baigiantis Gniezno arkivyskupas Henrykas Muszynskis visų kongreso dalyvių vardu parašė
atsakymą į popiežiaus Benedikto XVI pasveikinimo laišką. Jame arkivyskupas padėkojo
už Šventojo Tėvo dėmesį suvažiavimui ir perdavė visų dalyvių, ypač gausiai dalyvavusio
jaunimo, pažadą laikytis ir skleisti tas vertybes, kurios per šimtmečius tapo dvasinės
Europos dimensijos pamatine dalimi.