Popiežius susitiko su biblistais, dalyvaujančiais Vatikano II Susirinkimo konstitucijos "Dei Verbum" paskelbimo keturiasdešimtosioms metinėms skirtame suvažiavime.

Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Romoje šiomis dienomis vykstančio Tarptautinio Biblijos kongreso dalyvius. Šiemet sukanka 40 metų nuo Vatikano II Susirinkimo konstitucijos „Dei Verbum“ paskelbimo. Dogminė konstitucija apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“ buvo paskelbta 1965 metų lapkričio 18 dieną. Šiai sukakčiai skirtą kongresą surengė Tarptautinė katalikų Biblijos federacija ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba, pasikvietusios beveik keturis šimtus biblistų iš beveik šimto šalių.

Sveikindamas katalikų ir kitų krikščioniškų konfesijų biblistus, popiežius Benediktas XVI visų pirma prisipažino, jog jis pats, prieš keturis dešimtmečius būdamas jaunas teologas, dalyvavo gyvose diskusijose, lydėjusiose šios konstitucijos paskelbimą.

Jau pirmaisiais konstitucijos „Dei Verbum“ žodžiais Susirinkimas skelbia, kad Bažnyčia yra Dievo Žodžio besiklausanti ir jį skelbianti bendruomenė. Bažnyčia negyvena pati iš savęs. Bažnyčia gyvena Evangelija ir Evangelijoje visada ieško gairių savo veiklai. Tai galioja ir visai Bažnyčiai, ir kiekvienam krikščioniui. Tik tas, kuris klausosi Dievo Žodžio, gali būti jo skelbėjas. Jis turi skelbti ne savo išmintį, bet Dievo išmintį, kuri pasaulio akyse kartais atrodo kaip kvailystė. Bažnyčia puikiai žino, kad Kristus yra gyvas Šventajame Rašte. Dėl to, kaip pabrėžta Konstitucijoje, Bažnyčia Šventąjį Raštą garbina taip pat kaip Viešpaties Kūną. Teisingai sakė Konstitucijoje cituojamas šv. Jeronimas, kad kas nepažįsta Šventojo Rašto, kas ignoruoja Šventąjį Raštą, tas nepažįsta ir Kristaus, ignoruoja Kristų. Bažnyčia ir Šventasis Raštas tarpusavy susieti nesutraukomais ryšiais. Bažnyčia gyva Dievo Žodžiu ir Dievo Žodis skamba Bažnyčioje, jos mokyme ir jos gyvenime. Dėl to apaštalas šv. Petras primena, jog „jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Pt 1, 20).

Popiežius sakė, kad pastaraisiais dešimtmečiais, visų pirma konstitucijos „Dei Verbum“ duoto impulso dėka, žymiai daugiau dėmesio skiriama Dievo Žodžiui. Visoje Bažnyčioje įvyko gilus atsinaujinimas, visų pirma skelbime, katekezėje, teologijoje, dvasingume, užsimezgė ekumeninis dialogas. Bažnyčia privalo nuolatos atsinaujinti ir jaunėti, o, Dievo Žodis, kuris niekados nesensta ir neišsenka, turi būti pagrindinė šio tikslo siekimo priemonė. Dievo Žodis, veikiant Šventajai Dvasiai, mus vis iš naujo veda į visos tiesos pažinimą.

Popiežius ragino ypatingai skatinti Bažnyčioje Dievo Žodžio skaitymą, lydimą maldos. Skaitydamas Šventąjį Raštą žmogus klausosi jam kalbančio Dievo ir malda atsiliepia jam atverdamas pasitikėjimo kupiną širdį. Ši praktika, jei bus veiksmingai propaguojama, nuves Bažnyčią į dvasios pavasarį. Siekiant šio tikslo reikia naudoti ir naujus, dabartinio laiko dvasią atitinkančius, bet atidžiai pasvertus metodus. Niekados nevalia užmiršti, kad Dievo Žodis yra žibintas šviečiantis mūsų žingsniams ir mūsų kelionės šviesa.