Popiežiaus bendroji audiencija

Šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo apie dvidešimt tūkstančių maldininkų. Audiencija, kaip paprastai šiuo metų laikotarpiu, vyko didžiulėje Šv. Petro aikštėje priešais Vatikano baziliką. Popiežius Benediktas XVI, kuris vis dar gyvena savo vasaros rezidencijoje, Castelgandolfo rūmuose, trečiadienio rytą sraigtasparniu parskrido į Vatikaną, o audiencijai pasibaigus, išskrido atgal į Castelgandolfą.

Šį kartą bendrosios audiencijos dalyviams popiežiaus skaitytoje katekezėje buvo komentuojama šv. Pauliaus Laiško Kolosiečiams ištrauka, skaitoma Brevijoriaus valandų liturgijos ciklo trečiosios savaitės Mišparuose.

Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, - visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno - Bažnyčios galva. Jis - pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, - per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje. (Kol 1, 15-20).

Šv. Paulius, Kristų vadindamas Neregimojo Dievo atvaizdu, čia naudoja savo pamėgtą terminą „ikona“ (graikiškai – „eikon“). Kalbėdamas apie Kristų kaip Dievo paveikslą, kaip Kristuje žmonėms tobulai apreikštą Dievo neregimybę, o taip pat apie žmogų, kurį Dievas sukūrė kaip savo paveikslą į save panašų, šv. Paulius savo laiškuose terminą „ikona“ naudoja devynis kartus. Žmogus, vis dėlto, dėl savojo nuodėmingumo, kaip kitoje vietoje pastebi tas pats apaštalas šv. Paulius, „išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų ir šliužų atvaizdus“ (Rm, 1, 23). Dėl to, pagrindinis čia komentuojamo šv. Pauliaus Laiško Kolosiečiams himno imperatyvas yra raginimas vengti stabmeldystės ir visą savo gyvenimą tvarkyti sekant Kristaus pavyzdžiu, klausytis jo mokymo, sekti jo jausmais, vykdyti jo valią.

Šv. Paulius Kristų vadina „pirmgimiu“, tai yra esančiu anksčiau už visus kūrinius. Panašiai kalba ir hebrajiškoji tradicija, teigdama, kad visas pasaulis yra sukurtas tam, kad į jį galėtų ateiti Mesijas. Kristus taip pat vadinamas pasaulio sąrangą palaikančiu principu („Visa juo laikosi“,- sako šv. Paulius) ir galutiniu tikslu, į kurį yra nukreipta visa kūrinija. Pastaruoju tvirtinimu nuo pasaulio sąrangos pereinama prie istorijos. Įsikūnijimu Kristus įėjo į pasaulio istoriją. Jis visą žmoniją subūrė į vieną harmoningą ir vaisingą bendriją, kuri nuo tol yra vadinama Kristaus Kūnu. Kristaus pirmumas tarp mirusių ir prisikėlusių yra ir žmonijos prisikėlimo laidas. Visos žmonijos išganymas remiasi Kristumi, nes tai jis savyje sutaikino žmoniją su Dievu, savo krauju užtvirtino taiką tarp žemės ir dangaus.