Šventojo Tėvo bendroji audiencija

Trečiadienio rytą kelioms valandoms parvykęs iš Castelgandolfo į Vatikaną, popiežius Benediktas XVI susitiko su maldininkais. Šio trečiadienio bendrosios audiencijos metu skaitytoje Šv. Tėvo katekezėje buvo komentuojama 126 psalmė:

Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai. Tuščia jums anksti keltis ir eiti vėlai gulti, - jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną,- nes Viešpats, kuriuos myli, pasirūpina jiems tebemiegant. Vaikai iš tikrųjų yra Viešpaties dovana, įsčių vaisius - palaiminimas. Lyg strėlės galiūno rankoje yra jaunystėje žmogui gimę sūnūs. Laimingas žmogus, turintis daug tokių strėlių; jis niekad nebus nugalėtas, kai susikirs su priešais vartuose.

Ką tik girdėta 126 psalmė prieš mūsų akis atveria veiklos, judėjimo kupiną vaizdą: statomus namus, miestą su sargybiniais, šeimos gyvenimą, naktinius budėjimus, mažas ir dideles gyvenimo paslaptis. Tačiau virš visko tvyro apvaizda. Viešpats laimina žmogaus pastangas. Kaip tvirtina psalmė: „Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato“. Aišku, solidarią visuomenę kuria visų jos narių pastangos, tačiau kartu reikia, kad ją laimintų ir remtų Dievas, kuris, deja, dažnai yra atmetamas ir kurio nepaisoma.

Ši psalmė, gimusi iš svarstymų apie kasdienį žmogaus gyvenimą, sukurta kontrasto principu: be Viešpaties veltui stengiamasi suręsti tvirtus namus, pastatyti saugų miestą, padaryti vaisingas žmogaus pastangas, o su Viešpačiu visur lydi sėkmė, matome gausią laimingą šeimą, grąžų ir gerai įtvirtintą miestą, kuriam negresia jokie pavojai.

Psalmės autorius, nors suprasdamas žmogaus darbo svarbą, neabejodamas tvirtina, kad visa yra bergždžia ir nereikalinga, jei dirbančio žmogaus nelaimina Dievas. Dar daugiau, psalmės autorius tvirtina, kad Dievas ne tik lydi sau ištikimų žmonių darbus, bet taip pat prie jų budi kai jie miega. Šitaip norima pabrėžti Dievo malonės pirmumą ir svarbą visame trapaus ir riboto, linkusio klysti ir klupti, žmogaus gyvenime.

Antroje psalmės dalyje kalbama apie šeimą, apie vaikus. Gausi šeima – tai Dievo malonės ir palaiminimo ženklas. Jaunas tėvas susilaukęs vaikų ne tik galės džiaugtis matydamas kaip jie gražiai auga ir pasiekia brandos amžių, bet pats sulaukęs senatvės galės tikėtis vaikų pagalbos. Darni šeima, gerai išauklėta jaunoji karta yra ir visuomenės saugumo garantas. Vaikai psalmėje vadinami strėlėmis galiūno rankose. Tos strėlės neleis priešui įžengti pro miesto vartus. Ta pati taisyklė galioja ir mūsų laikais. Matome, kad nuo demografinių priežasčių priklauso visuomenės veržlumas.

Savo katekezę popiežius baigė primindamas, kad šią psalmę nuo pat pirmųjų amžių pamėgo krikščionių dvasiniai autoriai. Jų raštuose labai da˛nai komentuojamas šios psalmės skelbiamas dėsnis: „Jei Viešpats nestato namo, veltui triūsia tie, kurie jį stato. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai“. Tas pats dėsnis galioja ir šiandien. Tik bičiulystė su Viešpačiu garantuoja tikrą mūsų namų ir mūsų miestų saugumą.