Sekmadienį prieš vidudienio Viešpaties Angelo maldą sveikindamas maldininkus, susirinkusius
Castelgandolfo vasaros rūmų kieme, popiežius Benediktas XVI dar kartą kalbėjo apie
prieš savaitę Koelne pasibaigusias pasaulio jaunimo dienas.
Pasak popie˛iaus,
Koelne vykusios pasaulio jaunimo dienos tikrai buvo nepaprastas bažnytinis įvykis,
buvo labai svarbi bažnytinio gynimo patirtis visiems dalyviams – daugybei jaunimo,
o taip pat juos atlydėjusiems vyskupams ir kunigams, vienuoliams ir vienuolėms. Kartu
tai buvo visai Bažnyčiai apvaizdos suteiktos malonės dienos. Prieš grįžimą į Italiją
susitikęs su Vokietijos vyskupais,- sakė popiežius,- sakiau jiems, kad jaunimas tarsi
kreipėsi į savo ganytojus: „Mes, kaip išminčiai iš Rytų šalies, atėjome vedami troškimo
sutikti ir pagarbinti Kristų. Padėkite mums būti jo mokiniais ir liudytojais“. Iš
Koelno jaunimas išvyko į savo šalis ir miestus kupini didžiosios vilties, tačiau kartu
suprasdami ir sunkumus bei problemas, kurios šiais laikais lydi ieškančiuosius Kristaus,
norinčiuosius ištikimai gyventi pagal jo Evangeliją.
Ne tik jaunimas, bet visos
bendruomenės ir jų ganytojai turi vis labiau įsitikinti, kad evangelizacijoje galioja
štai toks dėsningumas: ten, kur Dievui neskiriama pirma vieta, kur Dievas nepripažįstamas
svarbiausiu Gėriu ir negarbinamas, ten kyla grėsmė ir žmogaus orumui. Dėl to būtinai
reikia padėti šiuolaikiniam žmogui atrasti tikrą Dievo veidą, kuris mums buvo apreikštas
Jėzuje Kristuje. Kalbėdamas Vokietijos vyskupams,- sakė popiežius sekmadienį,- priminiau,
kad Dievo garbinimas, tai ne kokia nors prabanga, bet būtinumas. Kristaus turi trokšti,
turi jo ieškoti kiekvienas tikintysis, jaunimas ir suaugusieji, visi tikinčiųjų bendruomenių
nariai ir jų ganytojai. Reikia padėti žmonėms šiame ieškojimų kelyje, reikia juos
padrąsinti ir jiems vadovauti. Tikėjimas – tai ne tik paprastas dogmoms, kurios kartais
gali nuslopinti Dievo troškulį žmogaus sieloje, bet priešingai – tikėjimas turi žmogų
skatinti leistis į kelionę laike link vis naujo begalinio Dievo. Dėl to krikščionis
yra tas žmogus, kuris tuo pat metu ir ieško, ir suranda. Būtent dėl to Bažnyčia visuomet
yra jauna, visuomet pasiruošusi rytojui, tikinti žmonijos ateitimi.
Šventasis
Augustinas, kurį sekmadienį mini liturginis kalendorius, nuostabiai komentuoja 104-osios
psalmės raginimą: „Ieškokite jo veido“. Jis sako, kad tai raginimas ne tik šiam gyvenimui,
bet ir amžinybei. Dievo veido ieškojimas niekuomet nesibaigia. Juo labiau mes pajuntame
Dievo meilę, juo labiau pagiliname Dievo meilės slėpinį, tuo labiau norime dar ir
dar labiau jį pažinti. Juo didesnės meilė,- sako šv. Augustinas,- tuo didesnis troškimas
ieškoti to, kurį suradome.