Popiežius susitiko su naujuoju Venesuelos ambasadoriumi ir su Irako užsienio reikalų ministru.

Misiją pradedantis naujasis Venesuelos ambasadorius prie Šv. Sosto Ivan Guillermo Rincon Urdaneta ketvirtadienio rytą oficialiai prisistatė popiežiui Benediktui XVI ir įteikė jam šalies prezidento pasirašytus skiriamuosius raštus. Kredencialų įteikimo ceremonija vyko Castelgandolfo apaštaliniuose rūmuose, kurie vasaros mėnesiais, nuo liepos iki rugsėjo, yra oficiali popiežiaus rezidencija.

Venesuela yra turtinga šalis, turinti daug gamtinių išteklių, o vis dėlto nemaža visuomenės dalis gyvena skurde. Niekam nevalia susitaikyti su tokia padėtimi. Skurdas ir socialinis neteisingumas prieštarauja kiekvieno teisei gyventi žmogaus orumo nežeminantį gyvenimą. Visi, ir valstybinės institucijos, ir Bažnyčia turi darbuotis vardan visuomenės materialinės ir dvasinės pažangos.

Popiežius pabrėžė, kad rūpindamasi visuomenės ir žmogaus gerove Bažnyčia neperžengia specifinių savo veiklos sferos ribų. Bažnyčia gina žmogaus asmens orumą, skelbia meilę ir evangelinę tiesą, reikalauja teisingumo. Ši Bažnyčios veikla, žinoma, turi įtakos ir pasaulietinėms visuomenės gyvenimo sferoms. Tačiau tai Bažnyčia daro ne dėl kokių nors tariamų savo išskaičiavimų, bet vien dėl to, kad jai nuoširdžiai rūpi žmonių gerovė ir ji, būdama ištikima Evangelijai, negali kelti balso kai mato neteisingumą. Šiai veiklai Bažnyčia nereikalauja sau jokių privilegijų. Vienintelis dalykas, kurio Bažnyčia reikalauja – tai religijos laisvė, kuri, kaip liudija patirtis, yra ir kitų žmogaus teisių bei laisvių pamatas.

Popiežius linkėjo, kad Venesueloje užsimegztų glaudesnis valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas siekiant šalies gyventojų gerovės.

Ketvirtadienio rytą privačioje audiencijoje Castelgandolfe popiežius Benediktas XVI taip pat priėmė Irako užsienio reikalų ministrą Hoshyarą Zebarį. Po audiencijos Vatikano spaudos salės paskelbtame oficialiame pareiškime sakoma, jog ministras supažindino Šv. Tėvą su dabartine Irako padėtimi ir su padėties normalizavimo perspektyvomis, kad ypatingas dėmesys ministro ir popiežiaus pokalbio metu buvo skirtas Irako konstitucijai.

Šventasis Sostas labai atidžiai seka padėtį Irake. Dar prieš karo pradžią popiežius Jonas Paulius II dėjo daug pastangų, kad būtų jo išvengta. Prasidėjus karui iš popiežiaus lūpų ne kartą skambėjo solidarumo žodžiai irakiečiams. Dabar Šventasis Sostas su dideliu dėmesiu stebi labai sunkiai vykstantį padėties normalizavimo procesą ir ypač naujosios konstitucijos priėmimo procedūrą. Tarp kitų dalykų, naujoji konstitucija turi taip pat įtvirtinti religijos laisvę, kurios užtikrinimas ir Irake gyvenančių religinių bendruomenių santykių nustatymas didele dalimi lems šalies ateitį. Irake krikščionys yra mažuma, tačiau jie nuo seno gyvena šalyje ir trokšta išlaikyti kuo geriausius santykius tiek su islamo išpažinėjais, tiek ir su šalies valdžia.