Šventojo Tėvo kelionė į Vokietiją. Pirmoji diena.

Ketvirtadienį prasidėjo popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Vokietiją, kuri drauge yra pirmoji Popiežiaus užsienio kelionė už Italijos ribų ir pirmasis Šv. Tėvo apsilankymas savo Tėvynėje po išrinkimo į apaštalo Petro sostą. Šios Šventojo Tėvo keturių dienų piligrimystės pagrindinis tikslas yra susitikti su jaunaisiais XX PJD dalyviais, bet kartu tai yra oficialus Šventojo Tėvo vizitas į gimtąją Vokietiją. Todėl Benediktas XVI tarptautiniame Kelno/Bonos oro uoste, kuriame punktualiai ketvirtadienio vidudienį nutūpė popiežiaus lėktuvas, buvo sutiktas ne tik džiūgaujančių viso pasaulio jaunimo atstovų, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės ir vyriausybės vadovų – prezidento Horsto Kelerio, kanclerio Gerhardo Šrėderio, kitų vietinės valdžios pareigūnų bei Vokietijos Bažnyčios hierarchų – Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininko kardinolo Karlo Lėmano, Kelno arkivyskupo, kardinolo Joachimo Maisnerio ir kitų vyskupų. Oficiali Popiežiaus Sutiktuvių ceremonija buvo skirta valstybės vadovui, todėl popiežiui Benediktui XVI buvo išrikiuota Vokietijos ginkluotųjų pajėgų garbės sargyba, buvo sugiedoti Vatikano ir Vokietijos valstybiniai himnai ir pasakytos oficialios sutiktuvių kalbos. Po Vokietijos prezidento Horsto Kelerio sveikinimo žodžio aukštus Vokietijos pareigūnus pasveikino popiežius.

Šv. Tėvas jau pirmaisiais Vokietijoje ištartais žodžiais džiaugėsi, jog pirmą kartą po išrinkimo lankosi savo mylimoje Tėvynėje, Vokietijoje. Ši kelionė yra nuostabus Apvaizdos gestas, ne mano noru atvedęs mane į Tėvynę, į Kelną, dargi tokiu metu, kai šioje vietoje susitinka jauni žmonės iš viso pasaulio ir iš visų žemynų, atvykusių į renginį kuriame išnyksta žemynus, kultūras, rases ir tautas skiriančios sienos. Visi mes esame tapę viena per mums pasirodžiusią Tikėjimo Žvaigždę, Jėzų Kristų, kuris mus vienija ir rodo kelią kaip mums kartu, vieni su kitais, tapti visas pertvaras ir pasidalijimą įveikiančia galinga taikos jėga. Benediktas XVI pažymėjo, kad į Kelną ir į PJD atvyko norėdamas pratęsti savo mylimo ir didžio pirmtako, Jono Pauliaus II pradėtas jaunimo dienas, kad jos būtų ne vien bažnytinės ir religinės, bet ir žmogiškų vertybių renginys, suburiantis kartu visų kraštų žmones ir padedantis bendromis pastangomis kurti ateitį.

Šis jaunimo susitikimas su apaštalo Petro įpėdiniu yra ženklas, jog Bažnyčia yra gyvastinga. Džiaugiuosi tuo, kad galėsiu bendrauti su jaunais žmonėmis, sustiprinti jų tikėjimą ir palaikyti jų puoselėjamas viltis. Antra vertus tikiuosi, - sakė Šv. Tėvas, kad ir man teks ko nors iš jų pasisemti – ypač entuziazmo, jautrumo ir pasirengimo spręsti ateities metamus iššūkius. Popiežius taip pat kalbėjo apie kitus savo keturių dienų kelionės susitikimus su Vokietijos Bažnyčios atstovais, su kitų konfesijų nariais, su žydų bendruomene jų sinagogoje, su islamo atstovais. Benediktas XVI priminė vokiečių Bažnyčios ir tautos didžius dvasiniu nuopelnus ir kultūrinį paveldą Europos centre. Paminėjęs su Vokietijos Bažnyčia susijusius šventuosius – Bonifacą, Uršulę, Albertą Didįjį, Editą Štein ir palaimintąjį Adolfą Kolpingą, Benediktas XVI reiškė viltį, kad jie taps pavyzdžiais visiem vokiečiams ir bus, užtariant Dievo Motina, Mergelei Marijai, šios XX jaunimo dienos dangiškieji globėjai.

Iš Rytų atkeliavę išminčiai nežinojo, kad jiems dar kartą teks būti piligrimais, nežinojo, kad turės vykti į Kelną. Su jaunimu per ateinančias dienas apmąstysime išminčių žodžius, kurie yra šios XX jaunimo dienos tema: Atėjome jo pagarbinti!

Ketvirtadienį po pietų įvyko pirmasis popiežiaus susitikimas su pasaulio jaunimo dienų dalyviais. Benediktas XVI į susitikimą su jaunimu atplaukė Reino upe. Pakeliui krantinėse jį sveikino tūkstančiai žmonių. Laivui sustojus Poller Rheinwiesen prieplaukoje, Benediktas XVI pasveikino iš viso pasaulio į Koelną atvykusį jaunimą.

Šiemetinių pasaulio jaunimo dienų, o taip pat ir ketvirtadienį prasidėjusios popiežiaus Benedikto XVI apaštalinės kelionės moto yra evangelisto Mato užrašyti į Betliejų atvykusių trijų išminčių iš Rytų šalies žodžiai: „Atvykome jo pagarbinti“. Šie žodžiai, puikiai išreiškiantys kiekvienos piligrimystės prasmę, ypač tinka šiai didžiajai piligrimystei, į kurią išsirengė keli šimtai tūkstančių jaunuolių iš Vokietijos, Europos ir viso pasaulio ir prie kurios dabar prisijungė ir Šventasis Tėvas. Apie tai popiežius Benediktas XVI kalbėjo jaunimui ketvirtadienį po pietų Poller Rheinwiesen prieplaukoje.

Sekdami Trijų Karalių pėdomis jūs norite surasti Kristų. Leidotės į kelionę trokšdami asmeniškai ir bendruomeniškai kontempliuoti Dievo veidą, atskleistą prakartėlėje gulinčiame Kūdikyje. Ir aš, kaip jūs, išsiruošiau į kelionę, kad kartu su jumis suklupčiau prieš baltą konsekruotą Ostiją, kurioje tikėjimo akimis regime pasaulio Išganytoją.

Neapsakomo džiaugsmo kupinas sveikinu jus, atvykusius iš arti ir iš toli. Jūs atstovaujate nesuskaitomoms minioms mūsų seserų ir brolių, kurie, kartais net patys nežinodami, laukia, kad žvaigždė juo nuvestų pas Kristų, Pasaulio Šviesą, kad jis numalšintų širdžių troškulį. Sveikinu,- sakė popiežius,- taip pat ir tuos iš jūsų, kurie nesate pakrikštyti ir nelaikote savęs Bažnyčios nariais. Tarp jūsų tikriausiai yra ir tokių, kurie galėtų, kaip šventoji Edita Stein dar gerokai prieš stojimą į Koelno Karmelį, sakyti: „Sąmoningai lioviausi melstis“.

Visiems, ir tikintiems, ir abejojantiems, popiežius linkėjo šiomis dienomis Koelne atrasti maldos grožį, išgyventi maldą kaip nuoširdų dialogą su Dievu.

Iš Rytų šalies į Betliejų atkeliavę trys išminčiai ieškojo karaliaus. Galime įsivaizduoti jų nustebimą, pamačius, kad tas ieškomas karalius – tai kūdikis paguldytas ėdžiose. Tačiau tikėjimo dėka jie kūdikio veide atpažino karalių, kurio ieškojo; tikėjimo dėka jie suprato, kad būtent tame kūdikyje neregimasis tapo regimuoju, Amžinasis įžengė į mūsų laiką.

Brangus jaunime,- kalbėjo popiežius,- laimė, kurios jų ieškote, turi veidą: tai Jėzus iš Nazareto gyvenantis su mumis Eucharistijoje. Šiandien trokštu kartoti tai, ką sakiau savo tarnystės pradžios dieną: Kas įsileidžia Kristų į savo gyvenimą, tas nieko nepraranda; nepraranda nieko, kas gyvenimą padaro laisvą, gražų ir didį. Tik bičiulystė su Kristumi atveria žmogui duris į gyvenimo pilnatvę.

Po susitikimo su jaunimu, ketvirtadienio vakarą popiežius aplankė Koelno katedrą ir joje saugomas Trijų karalių relikvijas. Kaip teigia tradicija, Betliejuje gimusį Jėzų pagarbinusių trijų išminčių iš Rytų šalies relikvijos pirmaisiais dešimtmečiai po krikščionybės įteisinimo Romos imperijoje, ketvirtojo amžiaus pradžioje, buvo atgabentos iš pradžių į Italiją, kur buvo saugomos iki dvyliktojo amžiaus, o 1164 metais buvo perkeltos į Koelno miestą. Nuo to laiko – tai vienas pagrindinių Koelno simbolių, kuris šiemet tapo ir pasaulio jaunimo dienų emblema.