Popiežiaus bendroji audiencija

Popiežius Benediktas XVI trečiadienio rytą vėl trumpam iš Castelgandolfo parvyko į Vatikaną ir didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje susitiko su maldininkais. Šį kartą bendrojoje audiencijoje vėl dalyvavo kelios dešimtys lietuvių, kuriuos Šv. Tėvas pasveikino lietuvių kalba:

Šv. Tėvo sveikinimas

Iš širdies sveikinu maldininkus iš Lietuvos! Apsilankymas šventose vietose tesustiprina jus tikėjime ir meilėje, kad galėtumėte žodžiais ir darbais liudyti Kristų. Lydėdamas savo malda, mielai teikiu Apaštalinį Palaiminimą!

Pagrindinėje bendrosios audiencijos katekezėje šį trečiadienį popiežius Benediktas XVI komentavo 130-ąją psalmę:

Viešpatie, mano širdis nėra išdidi nei mano žvilgsnis neišpuikęs. Nesiimu didžių dalykų, nei to, kas prašoksta mano jėgas. Netgi esu patenkintas ir ramus, - kaip vaikas ramus ant motinos kelių, taip rami mano širdis mano krūtinėje. Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, ir dabar, ir amžinai!

Nors ši psalmė labai trumpa, vos keletas žodžių, tačiau ji kalba apie svarbius dalykus, kurie religinėje literatūroje vadinami dvasiniu vaikiškumu. Iš karto savaime prisimename šventąją Teresę iš Lisieux, jos „mažąjį kelią“, jos „mažumą“, troškimą nuolat būti Jėzaus glėbyje. Psalmėje panaudotas kūdikį ant kelių laikančios motinos įvaizdis reiškia švelnią ir motinišką Dievo meilę žmonėms. Panašiai kalba ir pranašas Ozėjas: „Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį pamilau. Buvau jiems kaip tie, kurie glaudžia kūdikius prie skruosto. Nusileidau ligi jų, kad juos pamaitinčiau“. (Oz 11, 1.4). Psalmėje aprašomam nuolankiam vaikiškam pasitikėjimui prieštarauja išdidumas. Šventajame Rašte gausų kitų į šią psalmę panašių tekstų. Silpno, pasitikinčio, nuo kitų priklausomo vaiko įvaizdis labai dažnas kalbant apie žmogaus ir Dievo santykį. Lygiai taip pat dažnai peikiamas išdidumas, arogantikas kliovimasis tik savo jėgomis. Vaikiškas pasitikėjimas, turi būti būdingas ne tik pavieniams žmonėms, bet ir visai bendruomenei. Pasitikėk Viešpačiu, Izraeli, ir dabar, ir amžinai! Viltis ir pasitikėjimas viešpatauja visoje bendruomenėje, žinančioje, jog pats Dievas ją saugo, jog Dievas jai dovanoja gyvybę ir ramybę, kad Dievu pasitikinčius jis globoja ir dabar, ir ateityje.