Sekmadienio vidudienį Castelgandolfe susitikęs su maldininkais, atvykusiais kartu
kalbėti Viešpaties Angelo maldos, popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą Pietų
Italijoje įvykusios lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.
Tuniso aviakompanijos
lėktuvas, su 39 keleiviais ir įgulos nariais, skrendantis iš pietų Italijos Bario
miesto į Tuniso Djerbą, ore sustojus abiem varikliams, bandė avariniu būdu nutūpi
jūroje, netoli Sicilijos salos. Išsigelbėjo 23 žmonės.
Meldžiuosi už žuvusius
ir sužeistuosius, kurių beveik visi buvo kilę iš Bario miesto ir apylinkių. Vienijuosi
su gedinčiomis šeimomis ir su visa religine ir pilietine bendruomene to miesto, kuriame
neseniai lankiausi ir kur dalyvavau Italijos eucharistiniame kongrese. Miręs ir prisikėlęs
Kristus visiems teįkvepia paguodos ir vilties.
Prieš sekmadienio vidudienio
maldą popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie jau priartėjusias Koelne vyksiančias pasaulio
jaunimo dienas ir apie šeštadienį Bažnyčios liturgijoje švęstą Kristaus Atsimanymą.
Tūkstančiai
jaunimo ruošiasi išvykti, o kai kurie jau keliauja į Koelną, į Dvidešimtąją Pasaulinę
jaunimo dieną, kurios tema: „Atvykome jo pagarbinti“. Galima sakyti, kad vis Bažnyčia
dvasiškai rengiasi gyventi šį nepaprastą įvykį, Trijuose Karaliuose matydama nepaprastus
Kristaus ieškotojus, jų pavyzdžiu suklumpanti ant kelių jį pagarbinti. Tačiau, ką
reiškia „garbinti“? Nejaugi tai tik senų laikų nuostata, visai nebūdinga šiuolaikiniam
žmogui? Priešingai! Ir šiandien tikintieji rytą ir vakarą meldžiasi senosios maldos
žodžiais: „Šlovinu, Tave, Dieve; myliu Tave visa širdimi“. Kiekvieną dieną, nuo ryto
iki vakaro, tikintysis išpažįsta Dievo buvimą, visatos Kūrėjo ir Viešpaties. Šis dėkingumo
kupinas išpažinimas, kylantis iš širdies gelmių, paliečia visą žmogaus esybę, nes
tik garbindamas Dievą ir mylėdamas jį labiau už viską, žmogus gali būti savimi ir
vykdyti savo pašaukimą.
Trys Karaliai pagarbino Betliejaus Kūdikį, atpažindami
jame žadėtąjį Mesiją, vienatinį Tėvo Sūnų, kuriame, kaip sako šventasis Paulius, „kūniškai
gyvena visa dievystės pilnatvė“. Panašią patirtį išgyveno ir mokiniai – Petras, Jokūbas
ir Jonas – kuriems, kaip primena šeštadienį švęsta Atsimainymo šventė, Jėzus ant Taboro
kalno leido pamatyti savo dieviškąją šlovę, savo galutinę pergalę prieš mirtį. Vėliau,
per Velykas, nukryžiuotas ir prisikėlęs Kristus galutinai atskleis savo dieviškumą,
visiems žmonėms dovanodamas savo išganančios meilės dovaną. Šventieji yra tie, kurie
priėmė šią dovaną ir tapo tikraisiais Gyvojo Dievo garbintojais, kurie nekeldami jokių
sąlygų myli jį kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Jau priartėjusiame Koelno susitikime
Bažnyčia trokšta šį šventumą, šią meilės viršūnę, pasiūlyti visam trečiojo tūkstantmečio
jaunimui.
Kas gi kitas geriau už Mariją gali mus palydėti šituo šventumo keliu?
Kas gi geriau už Ją gali mus pamokyti kaip garbinti Kristų? Ypač jaunajai kartai jinai
tepadeda Kristuje atpažinti Dievo veidą, garbinti jį, mylėti ir nuoširdžiai jam tarnauti.