Komentarai belaukiant popiežiaus vizito Koelno sinagogoje.

Popiežius Benediktas XVI rugpjūčio 18 – 21 dienomis lankysis Vokietijos Koelno mieste. Pagrindinis jo kelionės tikslas yra susitikimas su viso pasaulio jaunimo atstovais ir dalyvavimas baigiamuosiuose šiemetinių pasaulio jaunimo dienų renginiuose, tačiau keturių dienų popiežiaus kelionės programoje numatyta ir kitų susitikimų, tarp kurių bene reikšmingiausias ir jau dabar daugiausia dėmesio susilaukiantis bus Benedikto XVI vizitas Koelno sinagogoje penktadienį, rugpjūčio 19 dieną.

Žinoma, Benedikto XVI vizitas Koelno sinagogoje nebus tokia sensacinga naujiena, tokia staigmena kaip popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Romos sinagogoje 1986 metais. Anas Jono Pauliaus II vizitas stebino savo drąsa ir naujumu, nes popiežius pirmą kartą po daugelio šimtmečių kėlė koją į sinagogą. Buvo praėję keliolika šimtmečių, gal net apie 1800 metų, nuo tų laikų kai Kristaus mokymas buvo skelbiamas sinagogose, kai dar nebuvo visiškai išsiskyrę judaizmo išpažinėjų ir Kristaus mokinių keliai. Vėliau, ypač kai pasikeitus kelioms tikinčiųjų kartoms krikščionių daugumą sudarė jau nebe žydų kilmės žmonės, bet atsivertusieji iš pagonybės, judėjų ir krikščionių santykiai nutrūko. Žydų diasporos bendruomenės, žinoma, ir toliau gyveno tarp krikščionių, tačiau žydai gyveno uždarą gyvenimą, kamuojami mažumos sindromo, o krikščionių dauguma į žydus žiūrėjo su tam tikru antijudėjišku įtarumu, o kai kuriais atvejais kai kuriose šalyse neišvengta ir atviros neapykantos, virsdavusios antisemitiniais pogromais. Per amžius nusistovėjusią tam tikrą žydų ir krikščionių visuomenių santykių simbiozę sunaikino II pasaulinio karo metų žudynės.

Senąjį religinį antijudaizmą pasmerkė Vatikano II Susirinkimas, po kurio prasidėjo katalikų ir žydų religinis dialogas, o lemtingą smūgį nelabai šlovingos praeities reliktams sudavė popiežius Jonas Paulius II minėtuoju pirmuoju savo apsilankymu Romos sinagogoje 1986 metų balandžio 13 dieną, kuomet savo kalboje Šv. Tėvas judaizmo išpažinėjus pavadino krikščionių vyresniaisiais broliais.

Dabar tą posusirinkiminį katalikų Bažnyčios kursą tęsią popiežius Benediktas XVI, tačiau būsimame jo apsilankyme Koelno sinagogoje, greta iš religinio dialogo išplaukiančių paskatų, galima įžvelgti dar vieną svarbų momentą: vokiečių tautybės popiežius apsilankys Vokietijos sinagogoje.

Koelno ir visos Vokietijos žydų bendruomenės šio vizito laukia ir deda į jį daug vilčių,- sakė Vatikano radijui vienas iš keturių Koelno sinagogos vadovų Michael Rado, tačiau jis labiau už kitus dalykus akcentavo popiežiaus vizito poveikį, pasak jo, tarp krikščionių dar esančio antisemitizmo naikinimui. Nors katalikų Bažnyčia pastaruoju metu daug nuveikė, tačiau vis dar yra daug antisemitizmo, turinčio religines šaknis. Popiežiaus apsilankymu sinagogoje bus dar kartą pabrėžta, kad Bažnyčia yra prieš bet kokias antisemitizmo formas,- sakė Michael Rado, vienas iš Koelno žydų bendruomenės vadovų.

Šiek tiek kitokius dalykus būsimame popiežiaus apsilankyme Koelno sinagogoje mato rabinas Natanaelis Teitelbaumas. Katalikai ir žydai gali vieni iš kitų daug pasimokyti. Mes turime tą pačią taikos viziją, mus jungia tie patys moraliniai principai, dėl to mes galime drauge daug nuveikti, ne vien žodžiais, bet konkrečiais darbais,- sakė rabinas.

Aacheno katalikų akademijos vadovas ir Vokietijos vyskupų konferencijos konsultantas dialogo su judaizmu klausimais profesorius Hans Hermann Henrix, kalbėdamas apie būsimą popiežiaus vizitą sinagogoje, atkreipia dėmesį į vis dar, kartais gal nesąmoningai, traumuotus žydų ir vokiečių santykius ir mano, kad tai bus proga dar kartą įdėmiau pažvelgti į žydų vietą Vokietijos istorijoje. Pasak profesoriaus, tai turėtų būti dar vienas priminimas mūsų laikų žmonėms, kad dialogo su žydais siekimas tai ne tik atskiri epizodai, tai ne tik pavienių asmenų iniciatyvos, bet bendra visos Bažnyčios nuostata.