Popiežiaus Benedikto XVI-ojo bendroji trečiadienio audiencija

Grįžęs iš vasaros atostogų, praleistų Aostos slėnyje, popiežius Benediktas XVI-sis trečiadienį Vatikane Pauliaus VI-ojo salėje bendrojoje audiencijoje priėmė šiomis dienomis Romoje besilankančius maldininkus ir turistus. Susitikimą Šv. Tėvas pradėjo žegnone ir liturginiu pasveikinimu Ramybė jums!

Katechezėje, skirtoje šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams, Popiežius pratęsė Vakarinių psalmių ir giesmių aiškinimą. Šio trečiadienio susitikime Benediktas XVI aptarė 124-ąją psalmę. Ši Senojo testamento giesmė yra Dievu pasitikinčių žmonių maldavimas, kuriuo pastarieji visų pirma patvirtina, jog pasitiki Viešpaties globa, tačiau netrukus prašo, kad baigtųsi nedorųjų viešpatavimas ir galop reiškia viltį, jog ir gerieji galėtų džiaugtis Dievo palaima. Štai 124-oji psalmė, viena iš pakopų giesmių, “Dievas saugo savo tautą”.

Dievas saugo savo tautą

I

Kas Viešpačiu pasitiki,

yra lyg Ziono kalnas, -

niekad nesvyruoja, tveria amžinai.

Kaip kalnai supa Jeruzalę,

taip Viešpats saugo savo tautą

ir dabar, ir per amžius.

II

Nedorėlių skeptras niekad neslėgs krašto,

skirto teisiesiems,

idant teisieji netiestų rankų nedorumui.

III

Daryk gera, Viešpatie, geriesiems

i r žmonėms doros širdies.

Bet tuos, kurie eina savo kreivais keliais,

nuvys Viešpats kartu su nedorėliais.

Tebūna ramybė Izraeliui!

Ši giesmė mena maldininkų ėjimą į Ziono kalną ir būdavo giedama būtent piligrimysčių į Ziono kalną metu. Giesmė skelbia, jog visi, kurie pasitiki Viešpačiu, yra tvirti ir nepajudinami savo tikėjimu. Taip, kaip Jeruzalės miestą natūraliai saugoja ją supantys kalnynai, taip pat tikintieji yra Viešpaties būvimu apsaugojami nuo visų pavojų. Ši psalmė šiandien kalba mums, - sakė šv. Tėvas audiencijos dalyviams, atvykusiems iš visų pasaulio kraštų. Kaip tikintieji, mes gal ir patiriame išorinius sunkumus ir mūsų pačių nusivylimo, vidutiniškumo ir nuovargio vidinę naštą, bet Viešpats, teisingasis tesisėjas, suteikia mums vilties ir padrąsinimo. Mes, kartu su Psalmistu, kontempliuojančiu Jeruzalės miestą, Dievo ramybės simbolį, pasitikime mus mylinčiuoju Tėvu, vedančiu mus į tą ramybę, kuri buvo pažadėta Kristuje ištikimai Dievo tautai.

Popiežius Benediktas XVI-sis katechezę baigė primindamas ką apie ją yra pareiškęs šv. Augustinas. Augustinas savo komentare priešpriešina žengiančiuosius “kreivais keliais” su “doros širdies žmonėmis, kurie neatitolsta nuo Viešpaties” ir klausia: jei pirmiesiems bus skirtas “nedorėlių likimas”, koks bus “doros širdies žmonių” likimas? Vildamasis pats, kartu su savo klausytojais, dalytis pastarųjų džiaugsmu, Iponos vyskupas klausia: ką įgysime? Koks bus mūsų paveldas? Kas bus mūsų tėvynė? Kaip ji vadinsis? Ir jis pats čia pat atsako, nurodydamas vardą: Ramybė. Ramybės palinkėjimu Jus sveikinam, Ramybę Jums skelbiam: Teteikia kalnai ramybę, tepatiria kalvos teisumo atlygį (Ps 71,3). Dabar mūsų ramybė yra Kristus: Jis yra mūsų sutaikinimas (Ef 2,14). Šv. Augustinas, - baigdamas kalbėjo Benediktas XVI-sis, užbaigia šį apmąstymą raginimu, kuris tuo pat metu yra linkėjimas: Esame Dievo Izraelis ir tvirtai laikomės ramybės, nes Jeruzalė reiškia ramybės viziją, o mes esame Izraelis: tas Izraelis, virš kurio ramybė.
Katechezės santraukas Popiežius skaitė skirtingomis kalbomis, drauge sveikino ir laimino iš visų kraštų atvykusius maldininkus. Pavyzdžiui, prancūziškai pasveikino tikinčiųjų grupę iš Armėnijos, angliškai sveikino iš Kinijos atvykusius kunigus. Kalbėdamas portugališkai sakė, kad su atvykusiu jaunimu greitai vėl susitiks Kelne per šį mėnesį vyksiančius Pasaulinės jaunimo dienos renginius. Savo gimtąją vokiečių kalba perskaitęs katechezės santrauką ir pasveikinęs maldininkus iš vokiškai kalbančių kraštų, Benediktas XVI-sis visiems palinkėjo gerų ir gaivinančių atostogų meto.