Ketvirtadienį Rusijos Federacijos Totorijos respublikos sotinėje Kazanėje vyko didžiulės
iškilmės: Rusijos ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Aleksijus II perdavė Kazanei
pastaraisiais mėnesiais Maskvoje saugotą, praėjusių metų rugpjūčio 2
8 dien
ą popiežiaus Jono Pauliaus II Rusijos Bažnyčiai grąžintą garsiąją Kazanės Dievo Motinos
ikoną.
Neatsitiktinai ikonos perdavimui
Kazanės miestui buvo parinkta liepos 21-osios data, nes būtent šią dieną Rusijos ortodoksų
Bažnyčia švenčia Kazanės Dievo Motinos šventę. Be to, po kelių savaičių, rugpjūčio
mėnesį Kazanės miestas minės įkūrimo tūkstantąsias metines. Kol kas nežinia kokia
bus nuolatinio Kazanės Dievo Motinos ikonos saugojimo vieta. Iki dvidešimtojo amžiaus
pradžios ikona buvo saugoma jai skirt
ame vienuolyne, kur
į bolševikų valdžia sugriovė ir jo vietoje pastatė tabako fabriką. Paprastai Kazanės
ikona viešam garbinimui būdavo išstatoma tik du kartus per metus – Kalėdų ir Velykų
švenčių dienomis.
Ketvirtadienį Kazanės katedroje vykusios liturgijos metus, patriarchas Aleksijus kalbėjo
apie dabartinio pasaulio sunkumus, apie religijų ir kultūrų dialogą, apie Rusijos
ortodoksų Bažnyčios įsipareigojimą megzti ryšius su islamo išpažinėjais ir drauge
darbuotis vardan taikos. Į pamaldas buvo pakviestas taip pat ir Kazanės katalikų parapijos
klebonas. Vėliau
buvo surengta spaudos konferencija, kurie patriarchas Aleksijus II, be kita ko,
kalbėjo
ir apie
galimą būsimą susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI. Toks susitikimas galėtų netolimoje
ateityje įvykti,-
p
areiškė
patriarchas.
Kazanės Dievo Motinos paveikslas pastaruoju metu yra tapęs Romos katalikų ir Rusijos
ortodoksų santykių gerinimo pastangų ikona. Dievo Motinos ikonos likimas apipintas
legendomis ir įvairiomis, dažnai viena kitai prieštaraujančiomis interpretacijomis.
Kazanės miestas, su kuriuo susijusi ši ikona, iki XVI amžiaus buvo totorių chanato
sostinė. 1552 metais caras Ivanas Rūstusis užėmė Kazanę. Po kelių dešimtmečių po didžiulio
miestą nusiaubusio gaisro
garsioji ikona stebuklingai buvo surasta
. Ikonos atradimo vietoje caro įsakymu buvo pastatytas Švenčiausiosios Mergelės Marijos
Užmigimo vienuolynas ir jame tikinčiųjų garbinama saugoma Kazanės ikona. Tačiau dvidešimtojo
amžiaus pradžioje ikona neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Kazanės Dievo Motinos ikona
buvo vienas labiausiai Rusijos stačiatikių gerbiamų Marijos atvaizdų ir visoje Rusijoje
buvo labai paplitusios Kazanės ikonos kopijos. Tačiau tikrosios ikonos, originalo,
likimas nežinomas. Apie jį pasakojama nemažai prieštaringų istorijų. Sakoma, kad po
kelių dešimtmečių nuo dingimo ikona atsiradusi Varšuvoje. Čia ją nupirko turtingas
britas ir išsigabeno į Londoną. Po to ikona ėjusi iš rankų į rankas ir galiausiai
1960 metais atsiradusi Jungtinėse Valstijose. Ten grupė katalikų, Fatimos Mergelės
Marijos garbintojų ją nupirko ir padovanojo Fatimos šventovei. Prieš perkant ikoną
ir perduodant Portugalijos šventovei, buvo atsiklausta Amerikos rusų ortodoksų vyskupo
ir jis neprieštaravęs. 1993 metais, Šv. Tėvui lankantis Fatimoje, jam buvo padovanota
stebuklingoji ikona ir nuo to laiko ji buvo saugoma Vatikano apaštaliniuose rūmuose.
Pagal kitą versiją, žymiai paprastesnę ir paplitusią Rusijos stačiatikių tarpe, Kazanės
Dievo Motinos ikoną 1903 metais pavogė išprotėjęs nusikaltėlis ir ją sudegino. Kaip
tik dėl versijų nesutapimo, Vatikane saugotą ikoną apžiūrėjo Rusijos ir Vatikano ekspertų
komisija. Ir iš tiesų buvo nustatyta, kad Vatikane saugoma ikona tapyta ne tryliktame
amžiuje, kaip turėtų būti tapytas Kazanės ikonos originalas, bet vėliau. Tačiau ekspertai,
taip pat ir Maskvos patriarchato deleguoti rusai specialistai, patvirtino, jog ir
ši vėlyvesnė Kazanės Dievo Motinos ikona yra tapyta Rusijoje ir pagal tam tikrus pėdsakus
nustatė, jog ji yra buvusi liturginio kulto objektas.
Vatikane saugota Kazanės Dievo Motinos ikona pernai rugpjūčio mėnesį buvo grąžinta
Rusijos Bažnyčiai. 2004 metų rugpjūčio 25-ąją, dalyvaujant popiežiui Jonui Pauliui
II, Vatikane vyko ikonos išlydėjimo iškilmė, o ikonos perdavimo iškilmė Maskvoje vyko
rugpjūčio 28-ąją.
Rusijos ortodoksai, besilaikantys senojo nereformuoto Julijaus kalendoriaus,
tą dieną šventė Mergelės Marijos Užmigimą, tai yra tą pačią iškilmę, kurią reformuotu
kalendoriumi besivadovaujantys katalikai švenčia rugpjūčio 15 dieną ir kurią vadina
Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilme.
Iškilmingai Eucharistijai vadovavo rusų ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Aleksijus
II. Pamaldose dalyvavo Kazanės Dievo Motinos ikoną iš Romos atvežusi katalikų delegacija,
kuriai vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas
Walter Kasper. Aleksijus II, dėkodamas, sakė, kad ši Kazanės Dievo Motinos ikona,
nors ir ne prieš šimtą metų dingusios ikonos originalas, yra svarbi visai Bažnyčiai,
ir ortodoksams, ir katalikams, nes ji primena laikus, kai krikščionys dar nebuvo pasidalinę.
Pernai į tėvynę grąžinta Kazanės Dievo Motinos ikona l
aikinai buvo saugoma
Maskvos patriarcho Aleksijaus II privačioje koplyčioje. Dabar jį perkelta į Kazanės
miestą.
Pernai ikonos grąžinimo proga, patriarchui Aleksijui II buvo perduotas popiežiaus
Jono Pauliaus II laiškas. Jame tarp kita kobuvorašoma: Atsiklaupęs prieš šią ikoną,
Romos Vyskupas meldė Dievą, kad kuo greičiau ateitų ta diena kai mes vėl būsime susivieniję
ir drauge duosime pasauliui vienybės liudijimą. Šiandien,- rašoma Popiežiaus laiške
Patriarchui,- malda aš vienijuosi su Tavimi, brangusis Broli, su visais rusų ortodoksų
Bažnyčios vyskupais, su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, su visa Rusijos žemėje
gyvenančia Dievo tauta. Su manimi taip pat vienijasi visi katalikų Bažnyčios vaikai,
gerbiantys ir mylintys Dievo Motiną. Ši mums visiems bendra meilė tepadeda mums būti
ištikimais Kristaus mokiniais.