Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo prie Jungtinių Tautų Organizacijos kalba apie cunami pamoką

Apaštališkasis nuncijus, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas prie Jungtinių Tautų Organizacijos, arkivyskupas Celestino Migliore, Socialinės ir Ekonominės Tarybos sesijoje humanitarinės pagalbos klausimais, pasakė kalbą apie po 2004 metų gruodžio 26 dieną praūžusio cunamio išmoktas pamokas.
Arkivyskupas Migliore teigė, jog katalikiškas pasaulis aktyviai reagavo į būtinybę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Šventasis Sostas skubiai paskyrė 4 milijonus dolerių, o su Šventuoju Sostu susijusios katalikiškos humanitarinės pagalbos agentūros ir religinės organizacijos surinko apie 650 milijonų dolerių, kurie pirmiausia buvo skirti būtiniausių žmonių poreikių patenkinimui, bet taip pat ilgalaikiams projektams, namų, ligoninių ir mokyklų atstatymui. Apaštališkasis nuncijus Migliore pabrėžė, jog religinė ir dvasinė pagalba nukentėjusiesiems yra ne mažiau svarbi, nei materialinė, bet, deja, dažnai užmirstama arba nuvertinama.
Savo kalboje arkivyskupas Migliore teigė, jog pirmoji ir didžiausia pamoka buvo apie tai, jog iš tiesų svarbiam įvykiui žmonės nelieka abejingi ir natūralaus supratingumo bei solidarumo vedami yra linkę padėti nelaimės ištiktiesiems. Arkivyskupas Migliore pagyrė tarptautinę žiniasklaidą už ypatingą dėmesį nuo tragedijos nukentėjusiems žmonėms ir tarptautinę bendruomenę už suteiktą realią pagalbą žmonėms, kuriems jos nedelsiant reikėjo.
Kita pamoka, kuri, pasak apaštališkojo nuncijaus Migliore, turi būti išmokta, yra apie sutelktų pagalbos fondų valdymą. Didelė parama turi būti skirstoma organizuotai ir koordinuotai tam, kad sukaupti vertingi resursai būtų panaudoti išties naudingai tų tikslų, kuriems jie skirti, įgyvendinimui. Todėl reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kuriant nacionalinius, regioninius ir tarptautinius mechanizmus, skirtus gamtinių nelaimių prevencijai ir valdymui.
Galiausiai, - sakė nuolatinis stebėtojas prie Jungtinių Tautų arkivyskupas Migliore, - ši stichinė nelaimė verčia atkreipti dėmesį į vargingesnių šalių ekonominio vystymosi problemas ir į tarptautinio bendradarbiavimo būtinybę: tai galėtu tapti pagrindu viso regiono žmonių geroves didinimui.