Popiežiaus bendroji audiencija

Trečiadienio rytą įvyko paskutinė prieš popiežiaus atostogas bendroji audiencija. Kaip jau anksčiau informuota, popiežius Benediktas XVI atostogų išvyks ateinantį pirmadienį, liepos 11 dieną ir iki liepos 28 dienos ilsėsis savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II pamėgtoje Italijos Alpių Aostos slėnio Les Combes vietovėje. Šventajam Tėvui išvykus atostogauti, neįvyks trijų trečiadienių – liepos 13-osios, 20-osios ir 27-osios bendrosios audiencijos. Liepos 28 dieną grįžęs iš Alpių popiežius apsigyvens vasaros rezidencijoje, Castelgandolfo rūmuose. Pirmoji bendroji audiencija po atostogų pertraukos įvyks rugpjūčio 3 dieną.

Šio trečiadienio rytą susitikęs su bendrosios audiencijos dalyviais, kurių iš viso buvo apie 20 tūkstančių, popiežius Benediktas XVI Mišparų psalmėms ir giesmėms skirtoje katekezėje komentavo šv. Pauliaus Laiško Efeziečiams himną:

Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išsirinkdamas jame prieš pasaulio sukūrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu, jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus dėl Mylimojo, kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa. Jis dosniai apdovanojo mus savo malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje.

Šis himnas – tai Dievui Tėvui skirta šlovinimo malda, kurioje išryškinti pagrindiniai Kristaus įvykdyto žmonijos išganymo plano etapai. Šios šlovinimo maldos centre skamba graikiškas žodis „mysterion“, kuris paprastai naudojamas kartu su veiksmažodžiais, reiškiančiais apreiškimą – apreikšti, supažindinti, parodyti. Tai ir yra didysis slėpinys, kurį Dievas saugojo nuo pat pasaulio sukūrimo ir kurį, atėjus laiko pilnatvei, nusprendė atskleisti ir įvykdyti savajame Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šio sumanymo vykdymo etapus vieną po kito skanduoja šv. Pauliaus Laiško Efeziečiams himno eilutės. Pirmiausia Dievas mus pasirenka, kad būtume šventi ir nesutepti, padaro mus savo įsūniais, po to per Jėzų Kristų mus išvaduoja iš nuodėmės, atskleidžia mums savo išganymą, ir, galiausiai, dovanoja mums amžiną gyvenimą. Išganymo plano išsipildyme dalyvauja visa Švenčiausioji Trejybė. Tėvas yra šio plano autorius. Sūnus išganymo planą įvykdo istorijoje. Šventoji Dvasia uždeda galutinį meilės antspaudą. Mes, žmonės, išganymo plane dalyvaujame mums skirtu pašaukimu į šventumą ir mums suteikta malone būti Dievo vaikais. Kituose savo tekstuose kalbėdamas apie mums skirtą dieviškosios įsūnystės malonę, šv. Paulius aiškina, jog ji kartu implikuoja mūsų brolystę su Kristumi, išplaukia iš Dievo įsikūnijimo, Dievo Sūnaus tapimo žmogumi. Būdami Kristaus broliai mes galime Dievą vadinti „Abba“, tai yra „brangiuoju Tėvu“.

Po katekezės italų kalba ir kitomis kalbomis skaitytų jos santraukų, Šv. Tėvas, kaip paprastai, sveikino audiencijoje dalyvavusias maldininkų grupes. Ypatingą dėmesį Benediktas XVI skyrė grupei italų maldininkų su bendiktinų taikos fakelu. Tai trisdešimtą kartą vidurio Italijos Spleto – Norcia vyskupijos surengtas žygis už taiką ir Europos vienybę. Šį kartą benediktinų taikos fakelas nešamas keturių gaisrininkų ir lydimas italų maldininkų keliavo per Maskvą ir popiežiaus Benedikto XVI gimtąjį Marktl am Inn miestelį Bavarijoje. Benediktinų taikos ugnį Maskvoje palaimino patriarchas Aleksijus II. Antradienio vakarą maldininkai su taikos fakelu atskrido į Romą ir trečiadienio rytą dalyvavo popiežiaus bendrojoje audiencijoje. Žygis bus užbaigtas Vakarų vienuolystės tėvo ir Europos globėjo šv. Benedikto Nursiečio liturginės šventė dieną, pirmadienį, liepos 11-ąją, jo gimtajame Norcia miestelyje.

Brangieji,-sakė jiems popiežius Benediktas XVI,- šis įspūdingas žygis tepaskatina uoliau liudyti Europoje krikščioniškas vertybes.