Sekmadienį, prieš vidudienio maldą, į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems
popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie birželio 20 dieną, tai yra šį pirmadienį, minimą
Pasaulinę pabėgėlių dieną. Šia, Jungtinių Tautų organizacijos įvesta, kasmet minima
pasauline diena norima nuolat priminti pasaulinei valstybių ir žmonių bendrijai iš
gimtųjų namų prievarta išvarytų žmonių dramą. Prie šio kasmetinio minėjimo prisijungia
ir katalikų Bažnyčia.
Krikščionių bendrija atjaučia visus kenčiančius pabėgėlio
dalią, stengiasi jiems padėti ir liudija jiems savo meilę konkrečiais solidarumo darbais,
kad kiekvienas, atsidūręs toli nuo savo gimtojo krašto, atrastų tėvynę Bažnyčioje,
kurioje nieks nėra svetimšalis. Meilės pareigą kenčiantiems savo broliams, pasiryžimą
kurti solidaresnę visuomenę, krikščionys savyje gaivina dalyvaudami Eucharistijos
sakramento šventime. Kas maitinasi Kristumi prie Eucharistijos stalo, tas stengiasi
ir visu savo gyvenimu būti panašus į Kristų. O tikrai krikščioniškai gyvena tas, kas
tarnauja silpniems ir į nelaimes patekusiems žmonėms. Veiklios meilės liudijimas yra
ir mūsų dalyvavimo liturgijoje autentiškumo matas. Eucharistijos metai, kuriuos šiemet
švenčiame, tepadeda vyskupijų ir parapijų bendruomenėms kovoti su skurdu ir žmonių
vargais, kurių tiek daug dabartiniame pasaulyje. Mergelės Marijos ypatingos globos
prašome pabėgėlių šeimų vaikams. Marija, kartu su Juozapu ir kūdikiu Jėzumi asmeniškai
išgyveno pabėgėlių dramą, kai Šventajai šeimai teko bėgti į Egiptą nuo Erodo persekiojimų.
Melskime Švenčiausiąją Mergelę, kad mūsų broliai ir seserys pabėgėliai sutiktų savo
kelyje žmonių supratimą ir pagalbą.
Po vidudienio maldos popiežius Benediktas
XVI pasveikino Varšuvoje tą pačią valandą vykusios iškilmės dalyvius.
Sekmadienį
buvo aukojamos Lenkijos Eucharistinio kongreso uždarymo Mišios ir jų metu paskelbti
trys nauji Lenkijos Bažnyčios palaimintieji, apie kuriuos jau kalbėjome vakardienos
mūsų laidoje. Varšuvoje aukotose iškilmingose Mišiose, kartu su lenkų vyskupais dalyvavo
Ukrainos Lvovo lotynų apeigų ir unitų arkivyskupai. Lenkijos ir Ukrainos katalikų
vadovai perskaitė atsiprašymo už lenkų ukrainiečiams ir ukrainiečių lenkams praeityje
padarytas skriaudas ir susitaikinimo aktą. Buvo taip pat paskelbtas ilgesnis abiejų
šalių katalikų vyskupų laiškas, kuriame iš krikščioniškų artimo meilės pozicijų žiūrima
į sudėtingą abiejų tautų santykių istoriją, ypač į antrojo pasaulinio karo pabaigos
ir pirmųjų pokario metų laikotarpį. Ukrainiečiai ir lenkai vieni kitiems atleidžia
ir prašo atleidimo vardan taikios ir broliškos ateities.