Popiežius atidarė Romos vyskupijos šeimų sielovados suvažiavimą.

Pirmadienio vakarą, Laterano Šv. Jono bazilikoje, popiežiaus Benedikto XVI skaitytu įvadiniu pranešimu, prasidėjo Romos vyskupijos šeimų sielovados suvažiavimas, tema: „Šeima ir krikščionių bendruomenė. Asmens formavimas ir tikėjimo perdavimas“. Gana ilgoje kalboje popiežius apžvelgė visą plačią ir sudėtingą dabartinės šeimų sielovados panoramą, ypatingą dėmesį skirdamas šiuo metu visuomenėje labai paplitusiam moraliniam reliatyvizmui, kuris yra viena svarbiausių santuokos ir šeimos krizės, žmogaus gyvybės negerbimo priežasčių.

Vyro ir moters tėvystė ir motinystė, kūniškumas ir meilė nesiriboja vien biologijos plotme. Tėvai perduoda gyvybę, o tai savo ruožtu reikalauja, kad jie savo meile, savo pareigų ir atsakomybės supratimu, būtų apsisprendę už gyvybę. Jei taip suprantame tėvystę motinystę, jei taip suprantame sutuoktinių pašaukimą, tai tuo pačiu negalime pateisinti sistemingo sutuoktinių atsiribojimo nuo jiems duotos gyvybės perdavimo dovanos, ar juo labiau – kėsinimųsi į gyvybę. Šitoks sutuoktinių pašaukimo supratimas savaime implikuoja ir santuoka pagrįstos tvirtos šeimos būtinumą. Su tokia šeimos vizija nesuderinamos jokios atsitiktinės bendro dviejų žmonių gyvenimo formos. Šiandien atsipalaidavusius santuokinio gyvenimo ryšius, vadinamas laisvas sąjungas ar „bandomąsias santuokas“, ar juo labiau tos pačios lyties žmonių pseudo santuokas, popiežius Benediktas XVI pavadino anarchiškos laisvės formomis, kurios melagingai skelbiasi išslavinančiomis žmogų. Dabartinė reliatyvistinė pasaulėžiūra remiasi prielaida, kad žmogui leistina viskas ko jis nori. Tačiau užmirštama, kad lytinis gyvenimas nėra kažkas kas yra šalia žmogaus, kad lytiškumas yra buvimo žmogumi neatskiriama dalis. Šiame natūraliame dėsningume tikintieji įžvelgia Dievo planą.

Kalbėdamas apie šio natūraliu dėsningumu ir Dievo planu grįsto požiūrio į žmogų ir jo pašaukimą gynimo būtinumą, popiežius ragino tai daryti visų pirma tikinčių sutuoktinių duodamu pavyzdžiu. Pirmiausia šeimose vaikai tebūnie savo tėvų meilės liudininkai. Didžiausia šiandieninė auklėjamojo darbo kliūtis,- sakė popiežius,- yra mūsų visuomenę ir kultūrą masiškai užvaldęs reliatyvizmas, nepripažįstantis nieko pastovaus ir galutinio, viską matuojantis pagal kiekvieno individo užgaidas, skeliantis tariamą laisvę, kuri iš tiesų yra ne laisvė, o kalėjimas, atskiriantis žmogų nuo žmogaus, verčiantis jį užsidaryti savyje.