Lygiai prieš 25 metus, 1980 metų birželio 2 dieną, popiežius Jonas Paulius II aplankė
Paryžiuje veikiančią Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO
ir iš jos tribūnos pasakė kalbą organizacijoje akredituotiems jai priklausančių pasaulio
šalių atstovams. Pastaroji sukaktis – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo 25-osios
metinės, pažymėta Paryžiuje ketvirtadienį surengtu kolokviumu, kuriame Šventajam Sostui
atstovavo buvęs Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius, tai yra pasaulietinių
valstybių užsienio reikalų ministro analogas, dabartinis Šventosios Romos Bažnyčios
bibliotekininkas ir archyvaras kardinolas Jean-Louis Tauran.
1980 metų birželio
2 dieną įvykęs popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas UNESCO rūmuose Paryžiuje buvo dalis
pirmosios jo apaštalinės kelionės į Prancūziją, trukusios keturias dienas. Nuo Jono
Pauliaus II išrinkimo dar nebuvo praėję nė dviejų metų, o vizitas Prancūzijoje buvo
jau šeštoji jo apaštalinė kelionė į užsienį. Prieš Prancūziją, Jonas Paulius II jau
buvo aplankęs Meksiką, Airiją, Lenkiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Turkiją, o taip
pat ir Afrikos žemyną. Nors, žvelgiant iš viso pontifikato perspektyvos, tai buvo
tik apaštalinių kelionių pradžia, nes iki pontifikato pabaigos iš viso buvo surengtos
net 104 Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės.
Iš UNESCO tribūnos 1980 birželio
2 dieną sakytoje kalboje Jonas Paulius II priminė kultūros ir mokslo žmonių atsakomybę
už pasaulio ateitį, jų pareigą savo veikla ir savo moraliniu autoritetu kurti ˛monijos
pa˛angą, grįsta kiekvieno žmogaus asmens teisių pripažinimu. Jungtinių Tautų mokslo
švietimo ir kultūros organizaciją popiežius pavadino viso pasaulio areopagu. Kalbėdamas
šiam rinktiniam pasaulio atstovų susirinkimui Jonas Paulius II priminė tris pagrindinius
krikščioniškojo humanizmo dėsnius: etikos pirmumą prieš techniką, asmens pirmumą prieš
daiktą, dvasios prieš medžiagą. Kultūra yra esminė žmogaus egzistencijos dimensija,
o žmogaus asmuo yra pagrindinis kiekvienos kultūros veikėjas ir tikslas. Jei kyla
grėsmė žmogaus asmens neliečiamumui ir jo teisėms, kyla grėsmė ir žmonijos kultūrai.
Prieš 25 metus Paryžiuje sakytoje kalboje Jonas Paulius II taip pat palietė vėliau
savo pontifikato metais daug kartų gvildentą religijos ir kultūros santykių temą.
Neginčijami istoriniai faktai liudija apie krikščionybės ir Europos kultūros tarpusavio
ryšius. Nebus pasakyta per daug,- kalbėjo Jonas Paulius II,- jei tvirtinsime, kad
visa Europa, nuo Atlanto iki Uralo, yra paženklinta krikščioniškosios kultūros žymėmis.
Pastaroji tema Jono Pauliaus II mokyme dažnai buvo kartota pastaraisiais metais kai
vyko diskusijos dėl Europos konstitucijos ir ypač dėl Europos kultūros raidos apibendrinimo
jos preambulėje. UNESCO prieš 25 metus sakytoje kalboje popiežius taip pat pabrėžė
šeimos primatą, nes šeima yra ta vieta ir ta aplinka, kuri kiekvieną naują žmogų įveda
į kultūrą. Nuo šeimos kokybės, nuo jos išpažįstamų vertybių, nuo šeimos tvirtumo priklauso
kiekvienos asmenybės, kiekvieno naujo visuomenės nario pasirengimas būti savosios
kultūros dalyviu ir kūrėju. Popiežius Jonas Paulius II taip pat įspėjo prieš jau tuomet,
prieš 25 metu juntamą etikos ir mokslo atskyrimo pavojų. Etikos normų nepaisantį mokslą
pavadino pavojumi žmonijos ateičiai. Nemaža dalis Jono Pauliaus II kalbos taip pat
buvo skirta branduolinio ginklavimosi keliamiems pavojams. Į mokslo ir kultūros atstovus
popiežius kreipėsi kaip į tuos, kurie tarsi įkūnija visos žmonijos sąžinę, ir ragino
juos savo autoritetu ir savo veikla gelbėti žmoniją nuo karo grėsmės.
Kai popiežius
Jonas Paulius II prieš 25 metus kalbėjo iš UNESCO tribūnos, pasaulis dar gyveno šaltojo
karo sąlygomis, ypač Europą dar dalino pusiau ideologijų, ūkinių ir politinių santvarkų
siena. Tačiau popiežiaus Jono Pauliaus II tą dieną Paryžiuje iškeltos problemos ne
mažiau aktualios ir šiandien, kai geopolitinės situacija yra radikaliai pasikeitusi.
Apie Jono Pauliaus II įvardintų problemų aktualumą, apie popiežiaus įtaką jas sprendžiant,
apie pastarojo meto kultūros raidą buvo kalbama Paryžiuje šį ketvirtadienį vykusiame
kolokviume, kuriame Šventajam Sostui atstovavo kardinolas Jean-Louis Tauran.