Keičiamas juridinis ir sielovadinis Šv. Pauliaus bazilikos statusas.

Antradienį Vatikane paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI dokumentas, motu proprio, kuriuo keičiamas Šv. Pauliaus bazilikos už Romos miesto sienų juridinis ir pastoracinis statusas. Dokumentas, skelbiamas ne lotynų, bet italų kalba. Kaip įprasta skelbiant bažnytinius dokumentus, jis pavadintas pirmaisiais žodžiais – „Senoji ir garbingoji bazilika“. Iki šių metų kovo mėnesio pabaigos Šv. Pauliaus bazilika ir prie jos esantis benediktinų vienuolynas turėjo teritorinės abatijos, tai yra vyskupijai prilygstančios vietinės Bažnyčios statusą. Balandžio 1 dieną Jono Pauliaus II dekretu šį statusą panaikinus, dabar popiežius Benediktas XVI, tęsdamas savo pirmtako pradėtą reformą, suteikia bazilikai tokį patį statusą, kokį turi kitos trys Romos Didžiosios bazilikos ir skiria jai vadovauti arkikunigą. Šv. Pauliaus bazilikos už Romos miesto sienų arkikunigu paskirtas buvęs Šventojo Sosto nuncijus Izraelyje, vėliau Italijoje, arkivyskupas Andrea Cordero Lanza di Montezemolo.

Šv. Pauliaus bazilika, pastatyta toje vietoje kur buvo palaidoti 67 metais nukirsdinto apaštalo šv. Pauliaus palaikai, yra viena iš keturių Romoje esančių vadinamų didžiųjų arba patriarchalinių bazilikų, drauge su Vatikano Šv. Petro bazilika, Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilika ir Laterano Švenčiausiojo Išganytojo, Šventojo Jono Krikštytojo ir Šventojo Jono Evangelisto bazilika. Kiekviena šių bazilikų turi ypatingą statusą tiek Romos vyskupijoje, tiek visoje katalikų Bažnyčioje. Sielovadinės administracijos požiūriu visos jos priklauso Romos vyskupijai, tačiau juridiniu požiūriu visos jos yra pavaldžios Šv. Sostui ir visoms joms vadovauja popiežiaus paskirti arkikunigai. Kaip minėta, iki šių metų kovo pabaigos, Šv. Pauliaus bazilikos statusas šiek tiek skyrėsi nuo kitų trijų. Prieš trylika šimtmečių prie bazilikos įsteigta benediktinų abatija turėjo vietinės Bažnyčios statusą, o viso bazilikos komplekso einamuosius reikalus tvarkė popiežiaus Pijaus XI laikais įsteigta bazilikos administracija. Popiežiui Jonui Pauliui II panaikinus teritorinę abatiją, dabar popiežius Benediktas XVI panaikina ir administraciją, o visą vadovavimą perduoda naujai paskirtam bazilikos arkikunigui. Žinoma, ryšys su benediktinais nenutrūksta. Šv. Pauliaus abatas skiriamas arkikunigo vikaru. Popiežiaus Benedikto XVI dokumente taip pat paminėta bazilikoje nuo seno benediktinų vykdyta susitaikinimo sakramento tarnystė. Popiežius ir toliau įgalioja Šv. Pauliaus abatijos benediktinus iš savo tarpo rinkti nuodėmklausius, kad jie ir toliau vykdytų bazilikoje šią kilnią tarnystę. Dokumente taip pat paminėta su šia bazilika susijusi ekumenizmo tradicija. Būtent šioje bazilikoje kasmet sausio 25-ąją užbaigiamos maldos už krikščionių vienybę svaitės. Popiežius įgalioja nuo dabar bazilikai vadovausiantį arkikunigą rūpintis krikščionių vienybės reikalais, bazilikoje vyksiančias ekumenines iniciatyvas derinti su abatijos benediktinais ir su Popiežine krikščionių vienybės taryba.

Šv. Pauliaus bazilikos statusą keičiančiame popiežiaus Benedikto XVI dokumente, primenama, kad ši bazilika, panašiai kaip ir kitos trys, turi ekstrateritorialumo statusą, kurį garantuoja Italijos ir Šv. Sosto 1929 metais pasirašytos Laterano sutartys, o tai reiškia, bazilika yra ne tik Šv. Sosto nuosavybė, bet jos teritorijoje negalioja Italijos įstatymai, o visa valdžia, taip pat ir civilinė, bazilikos pastatų komplekse priklauso popiežiui. Nuo dabar popiežiaus vardu Šv. Pauliaus baziliką valdys šį antradienį paskirtas arkikunigas.