Popiežiaus Benedikto XVI ingresas į Romos katedrą.

Šeštadienio pavakare popiežius Benediktas XVI iškilmingai įžengė į Romos vyskupijos katedrą. Po konklavos balandžio 19 dieną, kardinolą Josephą Ratzingerį išrinkusios apaštalo Petro įpėdiniu Romos vyskupo soste, po balandžio 24-ąją vykusios Petro Tarnystės pradžios iškilmės, šį šeštadienį įvykęs ingresas į Romos katedrą užbaigia Benedikto XVI pontifikato inauguraciją.
Popiežius yra Petro pirmumą tarp apaštalų pripažįstančios visuotinės Bažnyčios ganytojas ir vadovas. Ir būtent Petro pirmumu remiasi jo valdžia ir autoritetas Bažnyčioje. Dėl to ingresas į Romos katedrą yra ne mažiau svarbus iškilmingas momentas už kitus naujojo Popiežiaus tarnystės pradžią žyminčius įvykius ir apeigas.

Ingreso iškilmė prasidėjo šeštadienį po pietų, tačiau jau tos pačios dienos rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Romos merą Walterį Veltroni. Nors religinė ir pilietinė sritys atskirtos, Bažnyčios ir Valstybės kompetencijos aiškiai apibrėžtos ir viena nuo kitos nepriklausomos, tačiau miesto merui suteikta audiencija buvo pabrėžtas ryšys, jungiantis Romos vyskupą su Romos miestu.

Nors visiems tarsi savaime suprantama, kad pagrindinė Popiežiaus bažnyčia yra Vatikano Šv. Petro bazilika, tačiau ne ji, bet Laterano bazilika yra išlaikiusi Romos katedros titulą. Būtent šią bažnyčią, esančią Romos miesto pietrytinėje dalyje, pastatydino imperatorius Konstantinas tuoj pat po krikščionybės įteisinimo Romos imperijoje 313 metais. Nuo tų laikų šioje bažnyčioje yra ir Romos vyskupo sostas. Nuo tų laiku Laterano bazilika vadinama visų miesto ir pasaulio bažnyčių motina ir galva – „Omnium urbis et orbis ecclesiarum mater et caput“. Ši bažnyčia paprastai vadinama Laterano šv. Jono bazilika, tačiau pilnas jos titulas skamba šitaip: Švenčiausiojo Išganytojo, Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto. Žodis „Lateranas“ bazilikos pavadinime primena imperatoriaus Konstantino laikais gyvenusią Romos aristokratų Lateranų šeimą, kurios valdose bazilika buvo pastatyta.

Iki keturioliktojo amžiaus prie šios bazilikos buvo ir Popiežių rūmai. Tačiau keliems prancūzų kilmės popiežiams savo sostinę laikinai iškėlus į pietinės Prancūzijos Avinjoną, Laterano rūmai sunyko, o sostinę grąžinus į Romą, popiežiai įsikūrė ne Laterane, bet prie Šv. Petro bazilikos kitapus Tiberio upės. Vėliau, nugriovus ant šv. Petro kapo Konstantino laikais pastatytą baziliką, per visą šešioliktą amžių buvo statoma didinga ir puošni dabartinė Šv. Petro bazilika. Taip galutinai katalikybės centras iš Laterano persikėlė į Vatikaną, tačiau Romos vyskupijos katedros titulas paliktas tai pačiai Švenčiausiajam Išganytojui ir Šventiesiems Jonui Krikštytojui ir Jonui Evangelistui dedikuotai bazilikai.

Ingreso iškilmės pradžioje į Laterano baziliką atvykusį Šv. Tėvą visos jo vyskupijos vardu sveikino Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini. Popiežius atsisėdo vyskupo soste, pastatytame prie konfesijos altoriaus. Dabartinis Romos vyskupo sostas buvo pagamintas devynioliktojo amžiaus pabaigoje, popiežiaus Leono XIII ingreso proga, tačiau Laterano bazilikoje taip pat saugomas daug šimtmečių tarnavęs popiežiaus Mikalojaus IV nurodymu tryliktame amžiuje pagamintas Romos vyskupo sostas, o taip pat liekanos penktojo amžiaus sosto.
Benedikto XVI kartu su kardinolu vikaru ir Romos vyskupais augziliarais koncelebruotų Mišių metu, visų Romos Bažnyčios luomų atstovai prisiekė ištikimybę Šventajam Tėvui.

Mišioms pasibaigus, šeštadienio pavakare, popiežius Benediktas XVI trumpam taip pat užsuko į Didžiąją Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką ir atsiklaupęs meldėsi prie Dievo Motinos „Salus Populi Romani“ – Romos gyventojų globėjos paveikslo.

Šeštadienį Romoje vykusi iškilmė remiasi per visą Bažnyčios istoriją gyvu įsitikinimu, kad Romos krikščionių bendruomenė turi ypatingą teisę į apaštalų Petro ir Pauliaus dvasinį palikimą. Popiežius Leonas Didysis tvirtino, kad tikrasis, teisėtas įpėdinis paveldi ne tik turtą, bet ir galią. Taigi Romos Bažnyčia ir jos vyskupas yra Petro įpėdinis ir turi tą pačią galią, kaip ir apaštalas Petras. O kaip žinoma, apaštalui Petrui Jėzus pažadėjo dangaus karalystės raktus, davė galią atleisti nuodėmes ir pasakė, kad jis yra ta uola, ant kurios bus pastatyta Bažnyčia.