Suvažiavimas, skirtas eucharistiniams stebuklams.

Šį ketvirtadienį, gegužės 5 dieną, Romos Popiežiškajame Regina Apostolorum institute vyks suvažiavimas, skirtas vadinamiesiems eucharistiniams stebuklams, tai yra tiems stebuklingiems įvykiams, kurie įvairiais Bažnyčios istorijos laikotarpiais padėjo sustiprinti ir palaikyti žmonėse gyvą tikėjimą Kristaus tikrovišku buvimu Eucharistijos sakramente. Bene garsiausias tarp tokių stebuklų yra vadinamasis Bolsenos stebuklas, įvykęs 1263 metais. Iš Čekijos į Romą keliavęs kunigas buvo sustojęs Bolsenos mieste, iki Romos belikus šiek tiek daugiau negu šimtui kilometrų. Mišių metu jis meldė, kad Dievas sustiprintų jo tikėjimą, jog konsekruojama duona ir vynas tikrai tampa Kristaus Kūnu ir Krauju. Ir būtent tų Mišių metu įvyko stebuklas, tuoj pat po konsekravimo iš ostijos pradėjo lašėti kraujas. Šis stebuklas yra bene plačiausiai pagarsėjęs dėl to, kad jam įvykus po kelerių metų visoje Bažnyčioje buvo įvesta Devintinių, Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Tačiau panašių stebuklų Bažnyčios istorijoje užregistruota ir daugiau. Seniausias, apie kurį žinoma, įvyko aštuntame amžiuje Italijoje. Panašių stebuklų būta taip pat ir kitose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, o naujesniais laikais taip pat Šiaurės Amerikoje.

Šiems nepaprastiems įvykiams, jų istoriniam kontekstui ir sielovadinei svarbai skirtas ketvirtadienį Romoje vyksiantis suvažiavimas. Šis suvažiavimas rengiamas dėl kelių priežasčių: pirmiausia – šiemet švenčiame Eucharistijos metus; antra – Italijoje gegužės pabaigoje bus švenčiamas Eucharistinis kongresas; trečia – artėja Devintinių iškilmė, prieš šimtmečius įvesta būtent tam, kad garsiai skelbtų Bažnyčios tikėjimą, jog Kristaus buvimas Eucharistijoje nėra tik simbolis, tik metafora, bet yra tikėjimo tiesa.