Pirmosios Lietuvos įstojimo i ES metinės.
Pašnekesys su Lietuvos laikinuoju reikalų patikėtiniu Italijoje p. Artūru Gailiūnu

Gegužės 1 dieną sukako metai, kai Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje svarbi visiems Lietuvos žmonėms, tikintiems ir netikintiems, priklausantiems katalikų Bažnyčiai, ar kitas religijas išpažįstantiems.
Dar prieš referendumą, kuriame buvo išsakyta Lietuvos piliečių nuomonė ir valia, Lietuvos vyskupai kreipimęsi dėl stojimo į Europos Sąjungą rašė:
“Vargu, ar šiandien yra kita išeitis, nei būti drauge su vieninga Europa. Pametus ilgai siektą tikslą vėl lauktų ilgas klaidžiojimas po tyrus, vėl jūsų pečius prislėgtų naujų permainų naštos. Netapę stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais, liktume galingųjų blaškomu žaisliuku. Tokioje vienišoje, vėjų perpučiamoje pakraščio valstybėje galią ir turtus lengvai galėtų užgrobti vienas ar grupė žmonių, o visi kiti nepajėgtų apsiginti.
Europoje iš krikščioniškų šaknų išaugo pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas ir solidarumas, sąžinės laisvė, visų lygybė prieš įstatymą, valdžios tarnavimas savo žmonėms. Europos šalys vienijasi tam, kad šie idealai būtų geriau ginami, kad jų nenustumtų į šoną valstybių konfliktai, kaip buvo XX amžiuje. Priklausydami Europos Sąjungai, galėsime sėkmingiau ginti savo teises, garsiau skelbti savo požiūrį, skleisti savo patirtį ir tradicijas”.
Prabėgo metai nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Ar tikrai sėkmingiau giname savo teises, galime garsiau skelbti savo pažiūras bei skleisti savo patirtį ir tradicijas? Ar tikrai neesame galingųjų blaškomu žaisliuku ir esame stiprios valstybių bendruomenės lygiateisiais nariais?
Šiuos klausimus uždavėme Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Italijoje p. Artūrui Gailiūnu