Novendialijų gedulingos Mišios už popiežių Joną Paulių II Vatikano bazilikoje

Pirmadienį ir antradienį Vatikane vyko 7-oji ir 8-oji kardinolų generalinės kongregacijos. Kardinolai toliau aiškinosi įvairius Vakuojančio sosto laikotarpio ir būsimos Konklavos klausimus. Tuo tarpu Vatikano bazilikoje kasdien aukojamos gedulingos šv. Mišios, vadinamosios novendialijos, už mirusį Popiežių Joną Paulių II. Novendialijos,


Novendialijos

Novendialijos, arba egzekvijų novena už mirusį Popiežių, yra sena Romos Bažnyčios tradicija. Kasdien, devynias dienas iš eilės, pradedant Popiežiaus laidotuvėmis, su Popiežiumi artimai susijusios žmonių grupės prisimena mirusį Popiežių, už jį meldžiasi per šv. Mišias. Pirmosios novendialijų Mišios buvo atnašaujamos per šv. Tėvo laidotuves praėjusį penktadienį. Jas celebravo Kardinolų kolegijos dekanas, kardinolas Joseph Ratzinger.

Antrąsias novendialijų Mišias šv. Petro bazilikoje praėjusį šeštadienį aukojo Vatikano bazilikos klebonas, kardinolas Francesco Marchisano. Šios mišios visų pirma buvo skirtos Vatikano gyventojams ir Šv. Soste dirbantiems tikintiesiems. Katedros klebonas kardinolas Marchisano homilijoje jautriai dalijosi prisiminimais apie popiežių Joną Paulių II, kurį pažinojo daugiau kaip keturis dešimtmečius. Kardinolas kalbėjo apie Popiežiaus humaniškumą. Žmonės jį sekė ir jo ieškojo būtent todėl, kad taip gerai jį perprato. Popiežius buvo be galo tėviškas. Dėl to žmonės jį taip mylėjo, - kalbėjo kardinolas Francesco Marchisano.

Trečiosios novendialijų šv. Mišios už popiežių Joną Paulių II buvo Romos vyskupijos tikinčiųjų. Gedulingas Mišias aukojo Šv. Tėvo Vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini. Jis mišių homilijoje kalbėjo apie Popiežiaus sielovadinį rūpestį ir glaudų ryšį su Romos vyskupijos tikinčiaisiais. Popiežiavimo metais Jonas Paulius II aplankė 301 iš 333 Romos parapijų. Kai tik susitikdavome, Šv. Tėvas klausdavo: kada vėl lankysime parapijas? Kol sveikata silpo, jo rūpestis parapijų gyvenimu vis augo. O kai Popiežius nebegalėjo nei eiti, nei vykti į parapijas, pakvietė 16-kos parapijų atstovus aplankyti jį Vatikane. Popiežius troško susitikti ir su likusių neaplankytų 16 parapijų tikinčiaisiais, bet jau nespėjo, - kalbėjo homilijoje kardinolas Camillo Ruini.

Ketvirtosios novendialijos pirmadienį, 17-tą valandą, Vatikano bazilikoje buvo skirtos keturių Patriarchalinių bazilikų – šv. Petro, Jono, Pauliaus ir Mergelės Marijos kapitulų nariams. Gedulingoms šv. Mišioms vadovavo Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos klebonas, Bostono emeritas, kardinolas Bernard Law. Kardinolas homilijoje priminė ypatingą šv. Tėvo ryšį su patriarchalinėmis bazilikomis. Jono Pauliaus II kūnas dabar ilsisi amžinu miegu Vatikano bazilikoje, prie pat Apaštalų kunigaikščio, šv. Petro kapo. Kaip apaštalas šv. Paulius, Popiežius skelbė Dievo žodį visoms tautoms. Šv. Pauliaus bazilikoje Popiežius realizavo didžiuosius ekumeninius susitikimus. Laterano Šv. Jono bazilikoje, kuri yra Romos vyskupo katedra, Romos tikintieji šiomis dienomis visam pasauliui paliudijo kaip mylėjo mirusį Popiežių. Tuo tarpu Didžioji Mergelės Marijos bazilika buvo itin brangi Popiežiui, kuris Bažnyčioje įgyvendino tikrą marijinę revoliuciją, - kalbėjo kardinolas Bernard Law, kuris pamoksle taip pat paminėjo Vatikano bazilikoje Mišiose dalyvavusį Popiežiaus asmenišką sekretorių arkivyskupą Stanislavą Dživišą, kuris Popiežiui ištikimai tarnavo keturis dešimtmečius.

Pagal senas Romos Bažn yčios tradicijas, penktąsias Pontifikalines novendialijų Mišias aukoja vyriausias pagal skyrimą kardinolų vyskupų ordino kardinolas, arba pagal senąjį titulą Kardinolų kolegijos kardinolas Proto-presbiteris . Šiuo metu tai yra brazilas kardinolas, buvęs San Sebastiao do Rio de Janeiro arkivyskupas, 84 metų Eugenio Sales De Araujo. Šios mišios – koncelebracinės, su Proto-presbiteriu koncelebruos kiti kardinolai.

Trečiadienį, šeštosios gedulingos novenos mišios Vatikano bazilikoje bus skirtos Romos Kurijai. Celebruos Vatikano valstybės sekretoriato pavaduotojas, argentinietis arkivyskupas Leonardo Sandri.

Ketvirtadienį, septintosios novendialijų mišios bus skirtos Rytų apeigų Bažnyčioms. Rytų apeigų liturgijai vadovaus libanietis kardinolas, Antiochijos maronitų Patrirarchas, 84 metų Pierre Sfeir Nasrallah.

Penktadienį, aštuntosios gedulingos Mišios už Popiežių Joną Paulių II šv. Petro bazilikoje. Už mirusį šv. Tėvą melsis vienuoliai ir vienuolės bei kiti pašvęsto ir apaštališkojo gyvenimo bendruomenių atstovai. Eucharistinei aukai vadovaus italas arkivyskupas Piergiorgio Silvano Nesti, Vienuolijų kongregacijos sekretorius.

Paskutiniosios gedulingos novenos už mirusį Popiežių Mišios Vatikano bazilikoje bus aukojamos šeštadienį, balandžio 16-tą dieną, kaip kasdien, 17 val. Pontifikalinių Mišių koncelebracijai vadovaus protodiakonas, čilietis kardinolas, 78 metų Jorge Arturo Medina Estevez, buvęs Valparaiso vyskupas-arkivyskupas ir buvęs Kulto ir Sakramentų kongregacijos Prefektas.

Ateinantis sekmadienis, balandžio 17-oji, bus paskutinioji prieš-konklavinė diena. Tą dieną neįvyksta kardinolų Generalinė kongregacija.

Šv. Mišios už naujo Popiežiaus rinkimus

Pagal kardinolų Generalinės kongregacijos nutarimus, balandžio 18-sios rytą, 10 val. Vatikano bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios už Romos Popiežiaus rinkimus. Kardinolų Kolegijos dekano, kardinolo Joseph Ratzinger vadovausimas mišias koncelebruos visi kardinolai elektoriai. Į Mišias už naujojo Popiežiaus rinkimus kviečiami dalyvauti taip pat kardinolai ne-elektoriai, arkivyskupai, vyskupai ir kunigai, diakonai, vienuoliai ir pasauliečiai bei visi Romos vyskupijos tikintieji.

Visa Bažnyčia, pašaukta dvasios vienybėje su Jėzaus Motina, Marija būti vienbalse maldoje pagal pirmųjų krikščioniškų bendruomenių pavyzdį, temeldžia Viešpatį nuolankiai ir primygtinai, idant apšviestų kardinolų elektorių protus ir skatintų jų susitarimą, kad galėtų skubiai ir vienbalsiai išrinkti naują Popiežių, - rašo cituodamas A paštališkąją konstituciją "Universi Dominici Gregis" Popiežiškųjų apeigų ceremonmeisteris, arkivyskupas Pietro Marini, pranešdamas apie pirmadienį, balandžio 18-sios rytą, 10 val. Vatikano bazilikoje aukosimas šv. Mišias už Romos Popiežiaus rinkimus.

Pirmadienį, balandžio 18-sios popietį prasidės naujo Popiežiaus rinkimai - Konklava


Tos pačios pirmadienio, balandžio 18-sios popietį prasidės naujojo Popiežiaus rinkimai. Kardinolų elektorių procesija į Siksto koplyčią bus pradėta 16 val. 30 min. Pagal tradiciją kardinolų procesija būna pradedama netoli esančioje Pauliaus koplyčioje. Iš jos procesija žengia per Karališkąją salę (Sala Reggia) į Siksto koplyčią, kardinolams giedant Šv. Dvasios himną “Veni Creator”- “O, Dvasia Viešpatie, nuženk!” . Tačiau šios Konklavos pradžios procesija, dėl Pauliaus koplyčioje vykdomo remonto, bus pradėta netoli esančioje šv. Petro bazilikos Palaiminimų salėje. Taigi, kardinolai elektoriai žengs procesijoje iš Palaiminimų salės per Karališkąją salę į Siksto koplyčią. Kardinolams elektoriams susirinkus į Siksto koplyčią ir užėmus jiems skirtas vietas konklavos ceremonmeisteris palieps visiems, kuriems nepriklauso būti Konklavoje išeiti iš Siksto koplyčios žodžiais “Extra omnes” – “Visus lauk!” Uždarius Siksto koplyčios duris prasidės naujo Popiežiaus rinkimai – Konklava.

Kaip ilgai užtruks konklava?

Šiandien to niekas nežino, nors visos praėjusio šimtmečio konklavos, tokių buvo aštuonios, ilgai neužtruko. Ilgiausia praėjusio šimtmečio konklava buvo 1922 metais, išrenkant popiežių Pijų XI. Achille Ratti buvo išrinktas popiežiumi 7-ąją balsavimo dieną. Pijus XII kaip ir Jonas Paulius I-sis buvo išrinkti žaibiškai greitai, net pirmąją balsavimo dieną. Pal. Jonas XXIII buvo išrinktas 3-čią balsavimo dieną, Paulius VI - antrą balsavimo dieną, Jonas Paulius II-sis – irgi antrąją balsavimo dieną.

Konklavoje dalyvauja visi Bažnyčios kardinolai išskyrus tuos, kuriems dieną prieš popiežiaus mirtį sukako 80-tieji gyvenimo metai. Turinčių teisę rinkti popiežių kardinolų Bažnyčioje šiuo metu yra 117. Konklavoje dalyvauti turėtų 115, nes du kardinolai elektoriai oficialiai pranešė, jog dėl sveikatos negalės atvykti į Romą. Į Konklavą susirinkę kardinolai atstovauja visiems penkiems pasaulio kontinentams, visoms rasėms ir maždaug 60 pasaulio tautų. Toks didelis popiežiaus rinkėjų ir toks didelis konklavoje atstovaujamų tautų skaičius yra tik trečią kartą Bažnyčios istorijoje. Pirmą kartą maždaug toks skaičius buvo per abejas 1978 metų konklavas: rugpjūčio 26 dieną, kai buvo išrinktas popiežius Jonas Paulius I-sis ir tų pačių metų spalio 16-tą dieną, kai buvo išrinktas jo įpėdinis Jonas Paulius II. Abejose 1978 metų konklavose dalyvavo 111 kardinolų. 1963 metų konklavoje, kuri išrinko popiežių Paulių VI-ąjį, dalyvavo tik 82 kardinolai iš 32 tautų. 1958 metų konklavoje išrenkant popiežių Joną XXIII dalyvavo tik 51-nas kardinolas iš 23-jų įvairių tautų.

Kas dalyvaus naujojo Popiežiaus rinkimuose?

Vyresni nei 80 metų amžiaus kardinolai prarado teisę rinkti popiežių ir dalyvauti Konklavoje Popiežius Pauliaus VI 1970 metais paskelbtu dekretu motu proprio "Ingravescentem Aetatem". Naująją taisyklę Paulius VI patvirtino Apaštališkąja konstitucija "Romano Pontifici Eligendo" 1975 metais. Popiežiaus rinkimų taisykles 1996 metais pertvarkęs popiežius Jonas Paulius II Apaštališkojoje konstitucijoje "Universi Dominici Gregis" patvirtino, jog “teisė rinkti Romos Popiežių priklauso vien tiktai Šventosios Romos Bažnyčios kardinolams, išskyrus tuos, kuriems dieną prieš Popiežiaus mirtį, arba dieną prieš Vakuojančio sosto pradžią, jau būtų sukakę 80-ieji amžiaus metai” (§ 33).

Toje pačioje Apaštališkojoje konstitucijoje Jonas Paulius II karštai ragina “kardinolus elektorius, kad jie Popiežiaus rinkimuose, (...) turėdami prieš akis vien Dievo šlovę ir Bažnyčios gerovę, ir šaukdamiesi dangaus užtarimo, atiduotų balsą tam, kurį kad ir ne iš Kardinolų Kolegijos nutars esantį už kitus labiau tinkantį vaisingai ir naudingai valdyti Bažnyčią” (Apaštališkoji Konstitucija Universi Dominici Gregis, § 83).