Trečioji į Romą atvykusių kardinolų kongregacija Vatikane

A ntradienį apie 13 valandą Romos laiku Vatikano Spaudos Salėje įvykusioje spaudos konferencijoje Joaquin Navarro Valls, Spaudos Salės direktorius ir arkivyskupas Piero Marini, liturginių apeigų vadovas , prane šė , kad antradienį vykusioje kardinolų kon gregacijoje b uvo svarstomos Popiežiaus laidotuvių detalės bei būsimos konklavos data. Kol kas galutinai nenuspręsta kada konklava prasidės. Iki antradienio ryto į Romą buvo susirinkę 91 kardinolas. Susirinkime taip pat dalyvavo pirmadienio vakare į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, Navarro Valls taip pat informavo, kad kardinolo „in pectore“ vardas nebuvo paskelbtas ir toliau lieka nežinomas. Trečiadienį kardinolų kongregacijoje numatytas Šventojo Tėvo testamento skaitymas. Jei ten būtų nurodytas kardinolo „in pecrore“ vardas , jis bus paskelbtas.

Taip pat ž urnalistams buvo pristatytos dvi knygos, kur aprašomos popiežiaus laidojimo apeigos ir konklavos apeigos. Arkivyskupas Marini pažymėjo, kad šių knygų pasirodymas šiomis dienomis nėra kokia nors privati iniciatyva ar atsitiktinumas, bet taip numatyta apaštališkoje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“. Kaip numatyta apeigyne, Popiežiaus palaikai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį bus įdėti į karstą, o karstas uždarytas. Taigi tikintieji galės atsisveikinti su Popiežiumi iki penktadienio 2 valandos nakties, kaip numatyta ir dabar, tik penktą valandą ryto nebebus at naujintas lankymas.

Jei būtų priimtas sprendimas pakeisti atsisveikinimo su Popiežiumi valandas, tuoj pat informuosime, kad maldininkai atvykstantys iš Lietuvos į Popiežiaus laidotuves galėtų susiplanuoti savo dienotvarkę. Priminsime, kad dabar nuo atsistojimo į eilės galą iki išėjimo iš Šv. Petro bazilikos jau atsisveikinus su Popie ž iumi, praeina apie 5 valandas. Prognozuojama, kad maldininkų skaičius tik didės.

Popiežiaus liturginių ceremonijų meistras arkivyskupas Piero Marini taip pat patikslino kai kurias būsimosios konklavos normas, ypač tas, kurias pakeitė popiežius Jonas Paulius II 1996 metais paskelbta apaštaline konstitucija „Universi Dominici Gregis“. Didžiausias pasikeitimas, lyginant su ankstesnėmis konklavomis yra tas, kad naują popiežių rinksiantys kardinolai nebus uždaryti vienoje vietoje. Taigi, tam tikra prasme keičiasi ir paties žodžio „konklava“ prasmė. Žodis „konklava“ kilęs iš lotyniškų žodžių „cum clave“, kas pažodžiui išvertus reiškia „su raktu“. Anksčiau iš tiesų į konklavą susirinkę kardinolai būdavo uždaromi, dabar, kaip nurodyta apaštalinėje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“, konklavos metu kardinolai gyvens neseniai Vatikane pastatytuose Šv. Mortos namuose. Šis pastatas specialiai skirtas konklavai, tačiau paprastai, kai Bažnyčią valdo apaštalo Petro Soste sėdintis popiežius, Šv. Mortos namuose yra apgyvendinami į Vatikaną atvykstantys vyskupai, kartais šiuose namuose apgyvendinami Vatikano tarnautojai. Ne konklavos metu šie namai yra tiesiog viešbutis. Taigi, į konklavą susirinkę kardinolai nors nebus uždaryti, tačiau vis tiek bus izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Vatikano teritorijos dalis, kur bus kardinola i, konklavos dienomis nebus niekam kitam prieinama. Tuo tarpu patys konklavos balsavimai vyks kaip ir lig šiol Sik sto koplyčioje. Arkivyskupas Marini taip pat patvirtino, kad šioje konklavoje bus laikomasi senojo papročio apie kardinolų balsavimo rezultatus Šv. Petro aikštėje laukiantiems tikintiesiems pranešti baltais arba juodais dūmais. Juodi dūmai reiškia, kad bal savimo metu popie˛ius dar nebuvo išrinktas. Balti – kad jau išrinktas naujas popie ž ius.

Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinė konstitucija „Universi Dominici Gregis“ taip pat nežymiai pakeitė pačią balsavimo procedūrą. Panaikint as anksčiau galioję s, bet praktiškai pastaraisiais am˛iais netaikytas, Popie˛iaus rinkimas aklamacijos būdu ir įsakmiai nurodyta, kad popiežius turi būti renkamas tik slaptu balsavimu. Tuo atveju, jei balsavimai ilgai truktų neduodami rezultato, konklavoje esantiem kardinolas suteikiama teisė keisti kai kurias balsavimo taisykles, tačiau nepažeidžiant bendrojo principo, kad popiežius turi būti išrinktas kardinolų daugumos. Pats popiežius Jonas Paulius II prieš 9 metus skelbdamas konstituciją „Universi Dominici Gregis“ rašė, kad naujo popiežiaus rinkimų tvarka modifikuojama atsižvelgiant į dabartinių laikų reikalavimus, tačiau nekeičiami esminiai i š mintingos ir garbingos tradicijos dalykai.