Velykinis laikotarpis Bažnyčios liturgijoje

Velykų ryto varpai paskelbė džiugią žinią apie Kristaus Prisikėlimą. Tas mūsų tikėjimo didžiausias slėpinys toks didis savo apimama tikrove, kad liturgiškai minimas net 50 dienų.Velykos liturgijoje yra besitęsianti šventė: iki pat sekminių giedame džiaugsmingą aleliuja, nuskambėjusį velyknakčio budėjimo tyloje. Bažnyčia tikinčiuosius velykinį laikotarpį visuomet ragino laikyti džiaugsmo laikotarpiu, o Nikėjos visuotinis susirinkimas rekomendavo velykinį laikotarpį melstis visuomet stovint, neklaupiant. Visame velykiniame laikotarpyje liturgijoje ypatingai išsiskiria pirmoji savaitė po velykų, vadinamoji velykų oktava. Pirmaisiais Bažnyčios amžiais pirmąją savaitę po velykų būdavo ypatingai išryškinta naujai pakrikštytųjų tikinčiųjų bendruomenės narių pozicija. Jie visą savaitę nešiodavo velyknakčio apeigose gautą baltą rūbą, kurį nusivilkdavo tik antrąjį velykų sekmadienį lotyniškai vadintą in albis depositis. Naujai pakrikštytiesiems tai būdavo intensyvios katekezės savaitė. Prieš velykas katekumenams paprastai aiškindavo tikėjimo išpažinimą - Credo, o po velykų jie, kaip pilnateisiai tikinčiųjų bendruomenės nariai būdavo įvesdinami į sakramentinį gyvenimą. Pirmųjų amžių Bažnyčioje vyravo įsitikinimas, kad krikšto ir Eucharistijos sakramentai neteiktini netikinčiųjų akivaizdoje, nes jie nepajėgūs suvokti šių didžių tikėjimo paslapčių. Taigi, katekumenas velyknakčio budėjime priimdavo sakramentus, o vėliau jie būdavo jam paaiškinami. Tokios katekezės pavyzdžių gausu Bažnyčios Tėvų raštuose. Žymiausias pavyzdys yra iš IV šimtmečio Kirilo Jeruzaliečio "Mistagoginės katekezės", šios rūšies katekezę sutinkame ir šv. Jono Chrizostomo bei šv. Augustino raštuose. Šiandien Bažnyčios situacija pasikeitusi: kadangi palyginus nedaug tėra suaugusių katekumenų, Bažnyčia savo liturgijoje daugiausiai vietos skiria Naujojo Testamento liudijimams, susijusiems su Kristaus prisikėlimu ir ragina savo vaikus apaštalo Pauliaus žodžiais: "Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje; rūpinkitės tuo, kas aukštybėse". Todėl kaip anksčiau, taip ir dabar taip pat patariama Velykų laikotarpiu įvesdintuosius į Eucharistijos slėpinį tikinčiuosius mokyti Bažnyčios įsakymo šiuo laikotarpiu priimti šventąją Komuniją. Labai rekomenduotina ypač Velykų oktavos metu nešti šventąją Komuniją sergantiesiems ir neįgaliesiems.
Šis šventas penkiasdešimties dienų laikotarpis baigiasi Sekminių sekmadieniu, kai prisimenamas Šventosios Dvasios atsiuntimas apaštalams, Bažnyčios pradmenys ir jos misija visų kalbų ir tautų žmonėms. Pasiruošimas sekminėms - tai ištverminga malda priešais akis turint apaštalus ir mokinius, kurie, laukdami Šventosios Dvasios, vieningai laikėsi maldoje su Jėzaus Motina Marija.
„Velykų švenčių ypatybė yra tai, kad visa Bažnyčia džiaugiasi nuodėmių atleidimu. Jį gauna ne tik atgimusieji per šventąjį krikštą, bet ir tie, kurie jau seniai priskaitomi įvaikintųjų būriui”. Tegu intensyvesnis pastoracinis darbas ir uolesnės dvasinės pastangos laiduoja, kad visi, kurie švenčia Velykų šventes, padedami Viešpaties malonės, mokėtų išlaikyti Velykų dvasią savo kasdieniame gyvenime.