Tedžiūgauja dangaus angelų minios, tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys
ir tesveikina Kristaus pergalę skardūs trimitai. Šiais Velyknakčio budėjimo šlovinimo
himno žodžiais Bažnyčios liturgija mus perkėlė iš Gavėnios laikotarpio, iš Kristaus
Kančios minėjimo į pagrindinę ir šviesiausią metų šventę – į Velykas.
Šiemetinės Velykos Romoje, kaip visiems žinoma, skyrėsi nuo kitų pastarųjų metų Velykų:
sergantis Šv. Tėvas nevadovavo nė Velykų iškilmėms, nė kitoms Didžiosios Saistės ir
Velykų
pamaldoms. Nebuvo taip pat įprastinių sveikinimų kone visomis pasaulio kalbomis, taip
pat ir lietuviškai, lig šiol skambėdavusių Velykų vidudienį. Šiemetinėms Velykų Tridienio
pamaldoms vadovavo Popiežiaus paskirti kardinolai. Visas pamaldas Šventasis Tėvas
atidžiai sekė savo bute televizijos ekrane, visoms skyrė po trumpą raštu perduotą
sveikinimą, kurie buvo celebrantų skaitomi prieš pamaldas. Tačiau velykinį apaštalinį
palaiminimą Urbi et Orbi suteikė pats Popiežius. Nors ir praradęs balsą, tačiau pats
Šv. Tėvas kryžiaus ženklu palaimino Romos miesto ir viso pasaulio gyventojus.
Velykų iškilmės prasidėjo Velyknakčio liturgija Šv. Petro bazilikoje, kuriai Popiežiaus
paskirtas vadovavo Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Joseph Ratzinger.
Velykų nakties budėjimas
yra
kupinas simbolių ir įvykių. Melsdamiesi apmąstome didžiuosius dalykus, kuriuos mums
Viešpats padarė. Šventojo Rašto skaitiniai mums primena pasaulio sukūrimą, Abraomo
auką, išgelbėtos išrinktosios tautos perėjimą per Raudonąją
j
ūrą ir naujosios sandoros pažadą. Šią šventą naktį taip pat sulaukiame senojo pažado
išsipildymo. Kristaus prisikėlimas yra Dievo veikimo žmonių istorijoje kulminacija;
kartu jis nukreiptas į ateitį, į antrąjį atėjimą laikų pabaigoje. Šią šventą naktį
mes jau matome auštančią naują, niekados nesibaigsiančią dieną, naujos gyvybės, naujos
žemės ir naujo dangaus dieną.
Nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių, Velykų nakties budėjimo metu teikiamas krikšto
sakramentas, priimami į bendruomenę nauji nariai. Velyknakčio budėjimo metu Šv. Petro
bazilikoje kasmet krikštijami katechumenai, tai yra ne kūdikiai, bet suaugę žmonės.
Šiemetinio Velykų nakties budėjimo metu iš Popiežių pavadavusio kardinolo Ratzingerio
rankų krikšto sakramentą priėmė
penki katechumenai i
š keturių pasaulio žemynų. Krikštui, žmogaus įjungimui į tikinčiųjų bendruomenę, Velyknakčio
budėjimo liturgijoje tarpusavy susietiems pagrindiniams krikščioniško gyvenimo sakramentams
– krikštui, sutvirtinimui ir Eucharistijai – kardinolas Ratzingeris skyrė savo homiliją.
Tačiau, kaip sakyta, Velyknakčio budėjimo metu buvo skaitomas taip pat trumpas Šv.
Tėvo sveikinimo tekstas, kuriame sakoma:
Gavėnios atgailos kelio pabaigoje, šiomis dienomis apmąstę skausmingą Jėzaus kančią
ir dramatišką mirtį ant kryžiaus, šią nepaprastą naktį švenčiame jo šlovingo prisikėlimo
slėpinį.
Tikrai nepaprasta ši naktis, kurią spindinti prisikėlusio Kristaus šviesa galutinai
nugali blogio ir mirties sutemas ir įžiebia tikinčiųjų širdyse viltį ir džiaugsmą.
Brangieji, melskime Viešpatį, kad pasaulis matytų ir pripažintų, jog jo kančia ir
prisikėlimu atstatoma tai, kas buvo sugriauta, kas buvo pasenę – atjaunėja, grįžta
į pirmykščio tobulumo būseną.
Visus nuoširdžiai sveikinu, visus atsimenu maldoje ir prašau, kad prisikėlęs Viešpats
suteiktų kiekvienam iš jūsų, jūsų šeimoms ir bendruomenėms, velykinę taikos dovaną.
Visus telydi mano ypatingas apaštalinis palaiminimas.
Velykų sekmadienio rytą minios maldininkų pripildytoje ir gėlėse skendinčioje Šv.
Petro aikštėje
buvo aukojamos
Velykų Dienos Miši
os.
Šiose Mišiose Šv. Tėvą pavadavo Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano.
Miioms pasibaigus, tas pats
kardinolas Sodano perskaitė Šv. Tėvo velykinę kalbą Miestui, tai yra Romai
, ir pasauliui:
1. Mane nobiscum, Domine! Pasilik su mumis, Viešpatie! Šiais žodžiais Emauso mokiniai
ragino paslaptingąjį Pakeleivį pasilikti su jais, kai artėjo saulėlydis pirmos po
šabo dienos, kurią įvyko neįtikėtinas dalykas. Kristus prisikėlė, kaip buvo žadėjęs,
tačiau jie to dar nežinojo. Vis dėlto Pakeleivio žodžiai kelyje jau buvo sušildę jų
širdis. Dėl to jie ir kvietė: „Pasilik su mumis“. Paskui susėdę aplink vakarienės
stalą atpažino jį laužantį duoną. Bet jis staiga dingo. Prieš juos liko duona, o širdyse
– jo saldūs žodžiai.
2. Brangieji broliai ir seserys, Eucharistijos Duona ir Žodis, Velykų slėpinys
ir dovana, pasilieka su mumis kaip amžinas Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo
atminimas! Taip pat ir mes šiandien, Prisikėlimo Velykų dieną, kartu su viso pasaulio
krikščionimis kartojame: nukryžiuotas ir prisikėlęs Jėzau, pasilik su mumis! Pasilik
su mumis, ištikimas bičiuli ir galingas per laiką keliaujančios žmonijos globėjau!
Tu, gyvasis Tėvo Žodis, įkvepi pasitikėjimo ir vilties visiems, kas ieško tikrosios
savo gyvenimo prasmės. Tu, amžinojo gyvenimo Duona, maitini tiesos, laisvės, teisingumo
ir taikos išalkusį žmogų.
3. Pasilik su mumis, gyvasis Tėvo Žodi, ir išmokyk mus taikos žodžių ir darbų:
taikos tavo krauju pašventintai žemei ir prisisunkusiai daugybės nekaltų aukų kraujo;
taikos Artimųjų Rytų ir Afrikos šalims, kur ir dabar liejasi tiek daug kraujo; taikos
visai žmonijai, kurią nuolat slegia brolžudiškų karų pavojus. Pasilik su mumis, amžinojo
gyvenimo Duona, laužoma ir dalinama sėdintiesiems prie stalo: duok ir mums jėgų būti
solidariais su ta daugybe žmonių, kurie kenčia ir miršta nuo skurdo ir bado, kuriuos
žudo mirtinos epidemijos, kuriuos užgriūva baisios stichinės nelaimės. Tavojo Prisikėlimo
galia jie irgi tegyvena naują gyvenimą.
4. Taip pat ir mums, Trečiojo tūkstantmečio vyrams ir moterims, reikia Tavęs, prisikėlęs
Viešpatie! Būk su mumis dabar ir iki laikų pabaigos. Padaryk, kad materialinė pažanga
niekados žmonėse netemdytų dvasinių vertybių, kurios yra jų civilizacijos siela. Stiprink
mus, prašome, mūsų kelyje. Mes Tave tikime, į Tave sudedame savo viltis, nes tik vienas
Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mane nobiscum, Domine! Aleliuja! Visiems – linksmų
šventų Velykų!