Bažnyčia laiko nemoraliais reiškiniais tiek kaupimą, tiek tarptautinę prekybą ginklais
Neseniai savo laidose anonsavome dvisavaitinio žurnalo „La Civiltà Cattolica“ kovo
m
ėnesio numerio vedamąjį apie tarptautinę prekybą ginklais. Grįžtame prie šios temos,
nes kaip sakoma straipsnyje, tai viena iš aktualiausių šių dienų pasaulio problemų,
apie kurią kalbama labai mažai.
Būtent prekyba ginklais ma
i
tina daugybę karinių konfliktų, vykstančių ir šiuo metu mūsų planetoje, ypač vadinamajame
Trečiajame pasaulyje. Ten pat, Trečiajame pasaulyje, pinigai skiriami ginklams pirkti
atimami iš skurstančių žmonių bei iš jau ir taip skylėtų ekonomiškai atsilikusių valstybių
biudžetų. Stokholme įsikūrusio nepriklausomo taikos tyrimo instituto SIPRI duomenimis,
nuo 1946 iki 2001 metų pasaulyje buvo kilę 226 kariniai konfliktai, savo ruožtu dalinami
į 552 konfliktinius momentus, iš kurių 180 reikia laikyti
karais tikra to žodžio prasme.
Tą didžiulį karinių konfliktų skaičių palaikė būtent prekyba ginklais, vykusi itin
intensyviai. Tačiau galima pateikti tik labai apytikrius skaičius, atspindinčius prekybos
ginklais apimtis, nes daugeliu atveju ši prekyba yra pridengta valstybinės paslapties
skraiste, o didžiausi ginklų importuotojai stengiasi skaičius gerokai sumažinti. Statistika
sako, kad 1990 -2002 metais Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pagrindinis ginklų tiekėjas
pasaulyje, patenkindamos maždaug 45% pasaulinės rinkos pareikalavimo. Antroje vietoje
Rusija, tuo pačiu periodu pardavusi beveik 17% pasaulyje parduotų ginklų. Maždaug
tokį pat kiekį ginklų kaip Rusija pardavė kitos išsivysčiusios Europos šalys – Prancūzija,
Vokietija ir Didžioji Britanija.
Šalių importuotojų gretose pirmauja Taivanas, po jo seka Kinija, Saudo Arabija, Indija,
Turkija, Pietų Korėja, Egiptas, Graikija, Pakistanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Izraelis
ir t.t. Reikia pastebėti, kad iš ką tik išvardytų kraštų Izraelis ir Indija yra įsivėlę
į ilgalaikį karinį konfliktą, o Taivanas, Saudo Arabija, Pietų Korėja ir Egiptas turi
tiesioginį ryšį su didžiausiais įtampos židiniais mūsų planetoje. Taip pat verčia
susimąstyti faktas, jog Kinijai, nepaisant įvairiausių embargo ir politinių kliūčių,
pavyko iš Vakarų įsigyti modernias ginkluotės sistemas. Savo ruožtu Kinija remia Pakistaną
prieš Indiją, tuo būdu mažindama Indijos įtaką regione.
Pietų Amerikoje daugiausiai ginklų perka Kolumbija, kurioje tebevyksta pilietinis
karas. Nepaisant nuskurdintos krašto ekonomikos, Kolumbija kasmet ginklams išleidžia
apie 110 milijonų dolerių.
Afrikoje per pastarąjį
penk
metį daugiausiai ginklų pirko Etiop
ija
, Kongo demokratinė Respublika ir Sudanas. Nedaug mažiau – išlaidos skaičiuojamos
šimtais milijonų dolerių – ginklams išleido Uganda, Ruanda, Zimbabwe ir Namibija.
Artimųjų rytų regionas ir toliau išlieka svarbiausia ginklų prekybos rinka, kur išlaidos
ginkluotės sistemų įsigyjimui skaičiuojamos milijardais dolerių, nepaisant embargo,
tarptautinių susitarimų ir įvairiausių kitokių garsiai deklaruojamų apribojimų.
Darosi aišku, kad mūsų planetoje nėra tokios vietos, kur negalėtų kilti karas, kur
negalėtų būti panaudoti moderniausi ginklai, vis tobulinami, vis įgijantys didesnę
grianamąją jėgą. Gi kalbant apie žmogaus išmonę ir intelektą, šios Dievo dovanos,
naudojamos vis tobulesniems mirties įrankiams kurti, tampa įžeidimu Dievui ir pačiam
žmogui, nes naudojamos prieš Dievo valią. Dievas davė žmogui intelektą ne tam, kad
išrastų įrankius
, kaip daugia
u į save panašių žmonių sužaloti ir nužudyti
.
Todėl Bažnyčia griežtai vertina prekybos ginklais reiškinį. Dar 1994 metais paskelbtas
popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos dokumentas tvirtina, kad nežabotas ginklų
skaičiaus augimas pasaulyje grasina stabilumui ir taikai. Ginklų kaupimas ir prekyba
jais
morališkai yra nepateisinami. Ginklavimosi važybos taikos neužtikrina.Ginklai ne tik
nepašalina karo pr
iežasčių, bet dar ir apsunkina ginčytinų problemų sprendimą. Itin didelę grėsmę kelia
masinio naikinimo ginklai. Tie, kurie turi tokių ginklų, yra atsakingi ir prieš Dievą
ir prieš visą žmoniją. Kaip sakoma Vatikano II Susirinkimo konstitucijoje „Gaudium
e
t Spes“,
karo veiksmai, nešantys beatodairišką naikinimą ištisiems miestams ar plačioms sritims
drauge su jų gyventojais, yra nusikaltimas prieš Dievą ir prieš žmogų ir turi būti
griežtai, be jokių išlygų pasmerkt
i.
Bažnyčia taip pat griežtai smerkia vaikų ir paauglių išnaudojimą karo veiksmuose.
Bažnyčia kreipiasi į šiandienos žmogų ir ragina susimąstyti apie didžiulę grėsmę,
kylančią iš ginklų gamybos ir prekybos jais:
prieš Dievo valią žaidžiama visos žmonijos likimu. Gi Dievas nenori žmogaus mirties,
be
t kad žmogus gyventų taikingai ir būtų laimingas.