Popiežiaus laiškas Kulto ir Sakramentų kongrefacijos asamblėjos dalyviams.

Nuo antradienio iki penktadienio Vatikane vyksta Kulto ir Sakramentų kongregacijos plenarinė asamblėja, kurioje dalyvaujantys šiai kongregacijai priklausantys kardinolai ir vyskupai, viso – daugiau kaip penkiasdešimt, svarsto dvasininkų ir visos tikinčiųjų bendruomenės liturginio formavimo klausimus. Asamblėjos dalyvius raštu pasveikino popiežius Jonas Paulius II. Kulto ir Sakramentų kongregacijos prefektui kardinolui Francis Arinze adresuotas Šv. Tėvo laiškas pasirašytas kovo 3 dieną Gemelli klinikoj e.

Popiežiaus laiške pirmiausia minimi šiemet visoje Bažnyčioje švenčiami Eucharistijos metai. Eucharistinė liturgija yra pagrindinė krikščioniškojo kulto forma, dėl to ir kalbant apie Dievo tautos liturginį formavimą, visko centre turi būti Eucharistija. Popiežius primena, kad Eucharistijai ir eucharistinei liturgijai buvo skirti keli pastaruoju metu paskelbti oficialūs Bažnyčios mokymo dokumentai: enciklika „Ecclesia de Eucharistia“, apaštalinis laiškas „Mane nobiscum Domine“, instrukcija „Redemptionis Sacramentum“, o taip pat „Patarimai ir pasiūlymai“ skirti Eucharistijos metams.

Toliau Popiežiaus laiške kalbama apie Kulto ir Sakramentų kongregacijos svarstomą „ars celebrandi“, tai yra „celebravimo meno“ temą. Kaip žinoma eucharistinės liturgijos pagrindinis veikėjas yra pats Kristus. Tai jis, Naujosios ir Amžinosios Sandoros kunigas, aukoja Velykų auką. Vis dėlto, šios Kristaus aukos kartojime ir sudabartinime, kuris vyksta kiekvienoje Mišių aukoje, svarbus ir celebranto – kunigo vaidmuo. Nors, veikiant Šventajai Dvasiai, per kunigą pats Kristus aukoja auką, vis dėlto svarbi ir kunigo laikysena, svarbūs jo sugebėjimai, gestai ir žodžiai. Tie Mišias aukojančio kunigo sugebėjimai ir yra „ars celebrandi“, „celebravimo menas“, nuo kurio nemaža dalimi priklauso visos tikinčiųjų asamblėjos dalyvavimo liturgijoje intensyvumas.

Popiežius taip pat atkreipia dėmesį į homiliją, tai yra tą Mišių aukos dalį, kuri labiausiai priklauso nuo celebranto gabumų. Homilija turi būti tarsi tiltas, jungiantis žmonėms kalbantį Dievą ir jo besiklausančius žmones, jungiantis Dievo žodį ir žmogaus jausmus, protą, sąžinę. Tas Dievo ir žmogaus artumas turi būti vaisingas ir kiekvienam atskiram Mišiose dalyvaujančiam tikinčiajam, ir visos bendruomenės gyvybingumui. Dėl to,- rašoma Popiežiaus laiške,- labai svarbi liturginė formacija. Ji reikalinga ir celebrantams, tai yra liturgijai vadovaujantiems kunigams, ir visai bendruomenei, nes liturgijoje tikintieji turi išgyventi Dievo artumo pilnatvę .