Ar tikrai naujojoje Popie žiaus knygoje abortai prilyginami holokaustui?

Šventojo Tėvo asmuo be jokios abejonės pastarosiomis dienomis lieka žiniasklaidos ir tuo pačiu pasaulio visuomenės dėmesio centre. Ne tik dėl susirūpinimo jo sveikatos būkle, jo negalėjimo kalbėti ar netikėto sekmadieninio pasirodymo pro ligoninės langą, bet ir dėl kitokių akcijų, nukreiptų ne tik prieš Šventąjį Tėvą, bet ir prieš katalikus.
Italijos žinių agentūra ANSA sekmadienį vakare pranešė, kad Paryžiuje Notre Dame katedroje keliolika feminisčių ir homoseksualų trukdė pamaldas. Pasak jų, šitaip jie reiškė protestą prieš naujojoje Popiežiaus knygoje “Atmintis ir identitetas” pavartotą palyginimą tarp holokausto ir aborto. Mišių rimtis buvo sudrumsta kelis kartus. Tikintieji, pavartoję jėgą, išmetė pro bažnyčios duris tuos keliolika chuliganų, atsinešusių plakatus, skelbusius “Abortas yra teisė. Vatikanas jos teneliečia” arba “ M es esame velniai, prostitutės ir pederastai bei tuo didžiuojamės” ir šauksmais trikdžiusius šventos vietos rimtį. Paryžiaus arkivyskupijos kurija patvirtino faktą, tačiau nenorėjo jo sureikšminti. Kaip ir Vokietijos vyskupai dėl kai kurių žydų bendruomenės aktyvistų protestų, kad holokaustas knygoje lyginamas su abortu. Iš tiesų po vienos temos pereinama prie kitos, tačiau tas kalbėjimas neturi nė mažiausio užgaunančio ar kokio sumenkinančio žydų tautos tragediją atspalvio. Kad mūsų klausytojai galėtų patys tuo įsitikinti, nutarėme išversti tą knygos vietą, kuri užkliuvo tiems, kuriems viskas kliūva ir viskas blogai. Be abejo, sekmadieninis išpuolis Paryžiuje nebuvo koks nors bandymas ginti žydų teises, garbę ir orumą, bet tų, kurie dabar priskiriami netradicinei lytinei orientacijai ar palaidai lytinei orientacijai bandymas pasireklamuoti.
Priminsime, kad tik praeitą savaitę knygynuose pasirodžiusi Popiežiaus knyga parašyta pokalbio forma. Knygos įžangoje leidėjai pažymi, kad rašydamas šią knygą Šventasis Tėvas grįžo prie pagrindinių temų, kurias dar 1993 metais Castelgandolfe gvildeno su dviem iškiliais lenkų filosofais J òzef Tischner ir Krzystof Michalski, humanitarini ų mokslų insti tuto Vienoje kūrėjais. Knygos leidėjai tvirtina, kad leidinyje išl a ikyta pašnekesio forma dar ir todėl, kad skaitytojui neatrodytų, jog tai akademinė paskaita. Klausimai, pateikti knygoje yra redakcijos darbo rezultatas. Jais norima patraukti skaitytojo dėmesį ir nuteikti jį tiksliam Popieži au s minčių supratimui. Redaktoriai įžangoje taip linki, kad visi, kas tik paims į rankas Jono Pauliaus II knygą “Atmintis ir identitetas” rastų atsakymą nors į kai kuriuos klausimus, kuriuos kiekvienas mūsų nešiojamės savo širdyse.
Atsivertus 155 knygos puslapį, randame skyrelį “šiuolaikinė demokratija”, o redaktorių klausimas skamba: Prancūzų revoliucija pasaulyje išplatino šūkį “laisvė, lygybė, brolybė”, tapusį moderniųjų demokratijų pagrindu. Kaip Jūs, Šventasis Tėve, vertinate demokratinę sistemą dabartiniame vakarietiškame pavidale?
Atsakymo pabaigoje, 161-162 puslapiuose, Šventasis Tėvas prisimena XX amžiaus Europos istoriją – toliau seka vertimas :
„Teisėtai išrinktas parlamentas Vokietijoje suteikė valdžią Hitleriui ke tvirtajame dešimtmetyje; paskui tas pats Reichstag’as suteikė Hitleriui visą valdžią ir atvėrė kelią jo okupacinei politikai Europoje, koncentracijos stovyklų steigimui ir vykdymui žydų klausimo taip vadinamo “galutinio sprendimo”, t.y. milijonų Izraelio sūnų ir dukterų sunaikinimui.Užtenka prisiminti tuos įvykius, mums artimus laiko atžvilgiu, kad aiškiai pamatytume, jog žmogaus sukurti įstatymai turi tam tikras ribas, kurių negali peržengti. Tai natūralaus įstatymo nustatytos ribos, per kurias pats Dievas rūpinasi pamatiniu žmogaus gėriu. Hitleriniai nusikaltėliai turėjo savo Niurnbergą, kur atsakingieji buvo teisiami ir nubausti žmogiškojo teisingumo. Tačiau nemaža atvejų, kai to paskutiniojo elemento pritrūksta, nors ir visada lieka dieviškojo Įstatymdavio nuosprendis. Didis slėpinys gaubia būdą, kuriuo Teisingumas ir Gailestingumas susitinka Dieve teisiant žmones ir žmonijos istoriją.
Būtent šioje perspektyvoje, kaip esu pabrėžęs, reikia savęs klausti naujo šimtmečio ir tūkstantmečio pradžioje, dėl kai kurių šiandieninių demokratinių režimų parlamentų priimtų įstatymų. Turiu galvoje aborto įstatymą. Kai parlamentas nusprendžia leisti nutraukti nėštumą, leidži a užgniaužti begimstančią gyvybę, įvykdo didžiulę skriaudą nekaltos žogiškos būtybės, negalinčios niekaip apsiginti, atžvilgiu…”
Taigi, klausytojai patys dabar gali nuspręsti, ar galėjo ką nors įžeisti ar pažeminti aukščiau cituotas Popiežiaus knygos tekstas...