Sekmadienio vidudienio malda

Kaip buvome skelbę vakar, Šventasis Tėvas negalė jo vadovauti sekmadien io vidudienio maldai, nors oficialūs pareiškimai apie jo gerėjančią savijautą po ope racijos ir nuteikia optimistiškai. Norėdamas išsklaidyti pernelyg didelį susirūpinimą jo sveikatos būkle , sekmadienį Šventasis Tėvas trumpam pasirodė Gemelli klinikos lange ir palaimino susirinkusiuosius.
O į šv. Petro aikštę besirenkantys maldininkai keliomis kalbomis per garsakalbius girdėjo skelbimą, jog Viešpaties Angelo maldai vadovaus arkivyskupas Leonardo Sandri, kuris perskaitys šv. Tėvo kalbą, sukalbės Vidudienio maldą ir Popiežiaus vardu suteiks Apaštali š kąjį palaiminimą.
Iš tiesų, kreipdamasis į tikinčiuosius nuo Petro bazilikos laiptų , arkivyskupas Sandri priminė visiems, kad Šventasis Tėvas seka šį maldos susitikimą ir vienijasi savo malda su šv. Petro aikštėje susirinkusiais, aukodamas savo ligos skausmus už visą pasaulį. Šventojo Tėvo žodyje, kurį arkivyskupas Sandri ir perskaitė po trumpos įžangos , tarp kita ko buvo sakoma:
Brangūs broliai ir seserys, dar kartą kreipiuosi į jus iš Gemelli klinikos. Dėkoju jums ir jaučiu dvasioje jūsų artumą. Prašau jūsų ir toliau savo malda lydėti mane.
Primindamas apie g avėnios liturginį laikotarpį, Šventasis Tėvas norėjo pabrėžti, kad gavėnia padeda geriau suprasti kančios prasmę, o kančia vienaip ar kitaip visus mus paliečia. Žvelgdami į Kristų ir sekdami juo su kantriu pasitikėjimu suprantame, jog kiekviena žmogiškojo skausmo forma savyje talpina die viškąjį išganymo ir džiaugsmo pažadą. Trokštu, kad ši viltinga ir paguodžianti žinia pasiektų visus, ypač tuos, kurie išgyvena sunkumus, kurie kenčia dvasia ir kūnu,- buvo sakoma Šventojo Tėvo žodyje prieš vidudienio maldą, kurį skaitė arkivyskupas Sandri.
Marijai, Bažnyčios Motinai vėl pavedu save: Totus tuus – visas tavo! Tegu ji mums padeda visada gyvenime vykdyti šventą Dievo valią.
Sukalbėjęs “Viešpaties Angelas” maldą arkivyskupas Sandri Šventojo Tėvo vardu suteikė apaštališkąjį palaiminimą.
Šventojo Petro aikštėje šį sekmadienį buvo kaip niekad gausu žurnalistų, fotografų ir teleoperatorių. Daugel is stengėsi pakalbinti maldininkus kažkaip paskubomis besiskirstančius iš aikštės. Neteko girdėti nė vieno, kuris nebūtų paminėjęs, kad ši sekmadien i o vidudienio malda kitokia, kad labai trūksta Šventojo Tėvo, kad meldžiasi už jį ir linki jam kuo greičiau pasveikti.