Pirmadienį Vatikane prasidėjo popiežiškosios socialinės komunikacijos Tarybos plenarinė asamblėja

Pirmadienį Vatikane prasidėjo popiežiškosios socialinės komunikacijos Tarybos plenarinė asamblėja. Kaip sakė Vatikano Radijui šios dikasterijos pirmininkas arkivyskupas John Foley, plenarinės asamblėjos dalyviai yra numatę pagilinti kai kurias temas, pradėtas svarstyti praėjusiais metais bei bus aptartas pirmadienį paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas. Kalbėdamas apie socialinės komunikacijos priemonių įsigalėjimą kasdienybėje, arkivyskupas kalbėjo ne tik apie tai kaip ši galinga priemonė gali suartinti žmones – buvo prisiminta pietryčių Azijos tragedija, kuri komunikacijos priemonių dėka įžengė į kiekvienus namus ir paskatino žmones solidarumui.
Modernių komunikacijos priemonių panaudojimas skelbiant Evangeliją yra vienas iš Bažnyčios veiklos prioritetų, o katalikiškas žurnalizmas atkakliai ieško savo vietos visoje visuomenės informavimo priemonių sistemoje. Jau nuo pat spaudos išradimo XV amžiuje, ženklinusio naują kultūrinę epochą, sunku pervertinti spaudos reikšmę ir įtaką, kurią spauda įgavo Bažnyčios ir visos visuomenės gyvenime. Šiandieninis technologinis progresas ir šioje srityje įnešė savas pataisas, nepalyginamai paspartindamas patį komunikacijos procesą. Nuo pat savo pasirodymo spauda įgavo didžiulį vaidmenį perteikiant religinio pobūdžio tiesas. Būtent naujojo išradimo dėka protestantiškoji reforma galėjo palyginti greitai ir plačiai išplisti. Užtenka prisiminti, jog vien 1517 - 1522 metais buvo atspausdinta ir išplatinta daugiau kaip 800 tūkstančių egzempliorių Liuterio rašytų tekstų, iš kurių apie 100 tūkstančių protestantiškos biblijos egzempliorių. Aniems laikams tai reiškė neregėtą pažangą. Ženevoje, kur veikė Kalvinas ir jo pasekėjai, naujųjų idėjų skleidimui dirbo apie 30 spaustuvių. Katalikų Bažnyčia taip pat stengėsi neatsilikti spaudos panaudojimo srityje: spauda tapo galingu įrankiu stabdant protestantiškosios reformos plitimą ir Tridento Bažnytinio susirinkimo dvasios skleidime. Šiandien spau sdintas žodi s, be abejonės, išlieka plačiausiai naudojamas Bažnyčios katechetinėje ir apskritai sielovadinėje veikloje, nes yra lengviausiai prieinamas tiek atskiram asmeniui, tiek ir bendruomenei.
Naujų priemonių komunikacijos srityje atėjimas, palaipsniui keitė ir keičia ne tik visą komunikacijos sistemos kontekstą, bet žymiai išplečia komunikacijos priemonių poveikį visai visuomenei ir atskiram individui. Todėl ypatingai svarbu, kad tie, kurie komunikacijos priemonių pagalba turi galią daryti milžinišką poveikį kitiems žmonėms, suprastų savo moralinę atsakomybę. Ši atsakomybė matuojama dviem kriterijais: tiesa ir poveikiu skaitytojui. Pateikiamos medžiagos ob jektyvumas turi pirmenybę prieš vi s us kitus kriterijus, tačiau pateikiama medžiaga turi būti įvertinta ir pagal tai, kokį rezonansą turės skaitytojų tarpe ir kaip paveiks tuos, kuriuos dažnai vadiname komunikacijos vartotojais. Katalikui žurnalistui turi būti svetima siekti užsipulti asmenis ar institucijas. Katalikas žurnalistas yra įpareigotas ugdyti savo vidinį, dvasinį gyvenimą, turi suprasti, kad jo kasdienis darbas yra daugiau pašaukimas, nei profesija.
Asmeninis šventumas didina tikėtinumą tais, kurie dirba bažnytinėse visuomenės informavimo priemonėse,- neseniai viename iš savo pasisakymų yra pažymėjęs popiežinės socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas John Foley. "Pirmiausiai turime siekti asmeninio šventumo. Niekas kitas kaip šventumas, kaip artimas ryšys su Jėzumi taip nepadidina mūsų entuziazmo darbe ir tikėtinumo akyse tų žmonių, kuriems dirbame",- sakė arkivyskupas Foley. Mes šiandien turime atidžiai įsižiūrėti ir įsiklausyti į mūsų skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus; ir pamatysime kiek jų yra dvasiškai ištroškusių, sumišusių ir beieškančių tiesos kelio, beieškančių meilės ir atleidimo, kuriuos tik Kristuje ir Jo Bažnyčioje galima surasti. Todėl kiekvienas katalikas žurnalistasyra pašauktas kilniai misijai - Jėzaus Kristaus vardu prabilti į tų žmonių širdis. Visi, kurie turi privilegiją dirbti katalikiškoje žiniasklaidoje, kartu yra atsakingi, kad širdyse tų, kuriems tarnaujame, dygtų ir klestėtų gėrio sėkla. Būtinybę ugdyti vidinį gyvenimą yra pabrėžęs ir popiežius Jonas Paulius II savo laiške pasaulinei socialinės komunikacijos dienai.