Pasaulinės ligonių dienos renginiai Kamerūne.

Penktadienį, vasario 11 dieną, bus švenčiama Lurdo Dievo Motinos šventė. Tą dieną bus taip pat minima Pasaulinė ligonių diena, kurią popiežius Jonas Paulius II į kasmetinių minėjimų kalendorių įtraukė 1993 metais ir tų metų vasario 11-ąją būtent Prancūzijos Lurdo šventovėje buvo švenčiama pirmoji Pasaulinė ligonių diena. Šiemet ligonių dienos pagrindiniai renginiai vyksta Afrikoje. Šį trečiadienį Kamerūno Yaounde mieste prasidėjo popiežiaus Jono Pauliaus II pasiuntinio, Popiežiškosios medicinos sielova dos tarybos pirmininko kardinolo Javier Lozano Barragan vadovaujamas tarptautinis susitikimas. Ligo nių dienos kulminaciniai renginiai vyks Lurdo Dievo Motinos šventės dieną, vasario 11-ąją, tai yra šios savaitės penktadienį.
Šiemetinės Pasaulinės ligonių dienos renginiams ir susitikimams popiežius Jonas Paulius II pasiūlė ypač Afrikos žemynui labai aktualią ir opią tema: „Jaunimas, sveikata ir AIDS. Jėzus Kristus – Afrikos viltis“.

AIDS liga buvo atrasta ir suklasifikuota vos prieš porą dešimtmečių, tačiau per tokį palyginti neilgą laiką nuo AIDS jau mirė daugiau kaip 21 milijonas žmonių, o šios ligos virusu užsikrėtusių žmonių skaičius šiandien siekia 40 milijonų. Šį liga labiausiai paplitusi Afrikoje. Kai kuriose pietinės Afrikos šalyse, jei nesulėtės AIDS plitimo tempai, ši liga greit kels grėsmę ištisų tautų išlikimui. Dėl to AIDS epidemijos sustabdymas yra vienas svarbiausių prioritetų, kuriuos sau nusistatė ir Pasaulinė sveikatos organizacija ir įvairios vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, aktyviai veikiančios didžiausio AIDS ligos paplitimo regionuose.

AIDS ligos prevencijos veikloje dalyvauja ir katalikiškos organizacijos, nors katalikų Bažnyčios požiūris kai kuriais klausimais yra kitoks, negu tas, kurį siūlo dauguma. Pagrindinis dalykas, dėl kurio nesutariama ir kuris dažnai tampa prieš katalikus nukreiptu priekaištu yra Bažnyčios nepritarimas AIDS prevencijos ir kontracepcijos suplakimui į viena, arba kalbant pasaulietinės spaudos terminais – Bažnyčios nepritarimas prezervatyvų naudojimui AIDS prevencijai. Nors šiame konstatavime nėra netiesos, tačiau šiam teiginiui būtinas šioks toks, bent minimalus paaiškinimas. Bažnyčios nepritarimas neturėtų būti suprantamas tik kaip aprioriškas nusistatymas prieš konkrečią prevencijos priemonę. Bažnyčia nesako: prezervatyvus naudoti draudžiama! Ir gana! Bažnyčia sako, kad žmogaus lytinis gyvenimas ir lytiniu būdu plintančių ligų prevencija neturi būti apribota iki vien mechaninių priemonių, bet reikia žiūrėti plačiau. AIDS – tai ne tik kūno liga, bet taip pat ir sielos. Labai dažnai AIDS užsikrečiama arba dėl neišmanymo, arba dėl neatsakingo, lengvabūdiško elgesio. Plačiau reikia žiūrėti į šios ligos socialinį ir moralinį kontekstą. Labiau negu kas kita nuo AIDS apsaugos atsakomybė už save patį ir už kitą žmogų. Čia vėl reikia pabrėžti, kad toks požiūris į ligos plitimo priežastis, negali būti suprantamas kaip sergančiųjų kaltinimas. Anaiptol! Sergantis žmogus turi būti su meile slaugomas ir globojamas. Šią nuostatą patvirtina faktai – dauguma AIDS liga sergančius žmones slaugančių institucijų priklauso katalikų Bažnyčiai.

Katalikų Bažnyčia ir jo s institucijos, ypač specifiniais sveikatos apsaugos klausimais besirūpinanti Popi e˛iškoji medicinos sielovados taryba, katalikiškos labdaros organizacijos, o taip pat su katalikų Bažnyčia nesusijusios humanitarinės organizacijos, kaip antai Nobelio taikos premijos laureatė – Gydytojų be sienų organizacija, taip pat jau nuo seno reikalauja peržiūrėti AIDS viruso dauginimąsi žmogaus organizme stabdančių vaistų platinimo politiką. Tokius vaistus gamina Amerikos ir Vakarų Europos farmacijos bendrovės. Trečiojo pasaulio šalims šie vaistai per brangūs. Dėl to reikalaujama, kad V akarų farmacijos firmos atsisakytų šiuos vaistus saugančių patentų, platintų juos už savikainą ar bent pigiau negu dabar, perleistų šių vaistų gamybos licenzijas trečiojo pasaulio šalims. Per pastaruosius keletą metų šioje srityje jau šis tas laimėta. Tikimasi, kad didžiosios firmos ryšis drąsiam žingsniui ir žmogaus gyvybę vertins labiau, negu vien, kad ir teisėtą, nuosavybės principą.