Katalikiškojo ugdymo kongregacijos asamblėja.

Popiežius Jonas Paulius II raštu pasveikino Katalikiškojo ugdymo kongregacijos narius, susirinkusius į šiomis dienomis, nuo pirmadienio iki trečiadienio, vykstančią šiemetinę plenarinę asamblėją. Kongregacijos prefektui kardinolui Zenonui Grocholewskiui adresuotame laiške, Jonas Paulius II kalba apie tris katalikiško ugdymo aspektus: būsimų kunigų ugdymo programas seminarijose, katalikiškųjų universitetų nuolatinį atsinaujinimą neatsiliekant nuo mokslo ir technologijos pažangos, krikščioniškos kultūros dialogą su vis labiau globalizuotu pasauliu.

Kalbėdamas apie kunigų seminarijas, Popiežius primena kelias sąlygas privalomas tiek parenkant kandidatus į seminarijas, tiek ir seminarijų ugdymo programose. Visų pirma Popiežius ragina deramai atsižvelgti į šiuo metu pasaulyje vykstančius kultūrinius ir socialinius pasikeitimus ir įvertinti jų įtaką kandidatų į kunigus pasaulėžiūrai ir savimonei. Jaunas vyras stodamas į seminariją turi puikiai suprasti kokia yra kunigo misija, kokio asmeninio gyvenimo ir kokios asmeninės savivokos reikia , idant jis galėtų sėkmingai vykdyti kunigo misiją šiuolaikiniame pasaulyje. Priimant kandidatus į seminarijas, o taip pat ir seminarijų ugdymo programos e galėtų būti naudinga atitinkamų sričių specialistų pagalba, kurie padėtų būsimiems kunigams gerai suvokti ko iš jų tikimasi ir ko reikalaujama, padėtų nustatyti kandidatų tinkamumą, ypač jų humanišką ir dvasinę brandą būtiną besirenkant celibato gyvenimą.

Toliau savo laiške rašydamas apie katalikiškas aukštąsias mokyklas dabartiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, Popiežius ragina atidžiai sekti mokslo ir technologijos pažangą, nuolatos keistis ir modernizuotis, išl ai kyti aukštą dėstymo lygį, kad katalikiška mokykla galėtų nuolat palaikyti vaisingą dialogą su visu akademiniu pasauliu. Šiandien daugelyje sričių svarbi ir tiesiog neišvengiama yra interdiscipliniška dabartinio pasaulio reiškinių analizė. Katalikiška aukštoji mokykla, turėdama tvirtus filosofinius, o taip pat ir teologinius pagrindus, dialogiškai atvirai nusistačiusi kitų atžvilgiu gali ir privalo būti aktyvi interdicipliniškai reiškinius ir įvykius analizuojančio forumo dalyvė.

Galiausiai katalikiško šveitimo ir ugdymo svarbą paryškina šiandien vykstanti sparti globalizacija. Tautos ir kultūros vis artimiau ir plačiau bendrauja ir bendradarbiauja. Šiame globaliniame kultūrinių vertybių forume turi būti aiškiai girdimas ir krikščionybės balsas. Jam turi atstovauti ir kunigai, ir vienuoliai, ir, visų pirma, pasauliečiai, kiekvienam būdingomis spe c ifinėmis formomis.